Praėjusį dešimtmetį prasidėjęs rožinio vyno karaliavimas tęsiasi: dabar prabangos prekių tiekėjai keliasi į Provansą. „LVMH“ pernai įsigijo du rožinio vyno gamintojus ir nuo šiol turi akcijų daugumą vyno namuose „Château d’Esclans“, plačiai pagarsėjusiuose rausvuoju „Whispering Angel“. „Chanel“, kuriam priklauso trys pilaitės Bordo regione, nusičiupo „Domaine de l’Ile“.
Laiko dvasią geriausiai užčiuopė natūralus vynas, išpopuliarėjęs praėjusį dešimtmetį, pasibaigusį prekybos karais, dėl kurių JAV užvanojo tarifus prancūziškiems, vokiškiems ir ispaniškiems raudoniesiems ir baltiesiems vynams. Kažin, ar 2020-aisiais nesulauksime jų dar daugiau. „Brexit“ vis dar išlieka problema, kaip ir vyno rūsiai Napoje (Kalifornija), kadaise buvę svarbia turistų atrakcija, o dabar virtę politinio futbolo objektu. (Patarimas rūsių savininkams: gal visgi nereikia to sietyno.)
Gazuoti alkoholiniai kokteiliai pastaraisiais metais taip pat užvaldė širdis, protus ir liežuvius: JAV pardavimai pakilo net 210 proc. Dideliam mano apmaudui, šių gėrimų populiarumas iki 2023 m. turėtų dar patrigubėti, jei tikėsime „IWSR“ rinkos analize. Kodėl niekas negamina vyno špricerių?
Gera žinia ta, kad putojantys vynai ir toliau smagiai sau putoja, nors prancūzai šiuo metu geria kur kas mažiau šampano. Siekdami patenkinti vis didėjančią pasaulinę paklausą (ir pasiūlyti mažesnes kainas), Brazilija, Kalifornija, Naujoji Zelandija, Oregonas ir Tasmanija gamina geresnius putokšlius nei bet kada.
Guoskimės bent tuo, kad, priešingai nei „riaumojantys dvidešimtieji“ prieš šimtą metų, 2020 m. neprasidės nuo sausojo įstatymo.
Štai, ką dar įžvelgiu savo krištoliniame rutulyje 2020-iesiems:
Visuotinis atšilimas paskatins visuotinius eksperimentus su vynais
Matysime dešimčių eksperimentų rezultatus, supilstytus į butelius; dar daugiau jų bus pradėta. Putojantis vynas iš Naujosios Škotijos? Pirmyn. Istorinės ir naujos hibridinės vynuogės, geriau atlaikančios karščius? Tuo jau domisi Ispanijos „Torres“ vyno darykla; kaip ir Bordo, Šampanė bei Napa. Šviežesni, gaivesni baltieji vynai iš aukštikalnių vynuogynų? Tuo pasirūpins Čilė ir Argentina, įskaitant netgi šaltuosius Patagonijos ekstremumus.
Visiems patiks nepretenzingas išspaudų vynas
Paprasti, pigūs ir mažai alkoholio turintys gėrimai, siūlantys neįmantrų gurkšnojimo malonumą, šiuo metu išgyvena šlovės valandą, o 2020 m. jie bus dar aktualesni.
Šiai tendencijai priskiriami vadinamieji „pét-nats“ (pétillant naturel) putojantys vynai ir netgi tie patys gazuoti alkoholiniai kokteiliai (viaukt!). Naujausias sąrašo papildymas – išspaudų vynas (piquette), darbininkų gėrimas, buvęs populiarus prieš kelis šimtmečius. Techniškai tai nėra vynas, nes gaminamas fermentuojant išspaudas – likusias odeles, sėklas ir vynuogių stiebus, šitaip sukuriant gėrimą, turintį nuo 4 iki 9 proc. alkoholio ir lengvai burbuliuojantį. Išspaudų vynas gaivus ir smagiai geriamas, šiek tiek panašus į rūgštų alų. Hadsono slėnyje įsikūrusi „Wild Arc Farm“ 2019 m. išleido keturias jo rūšis, įskaitant vieną skardinėse.
Išgirsime apie vyną kosmose
Pastarąjį dešimtmetį vyndariai eksperimentavo brandindami savo vynus jūros gelmėse. Nuo 2020 m. jie turėtų vis dažniau pakelti akis į kosmosą.
Praėjusį lapkritį Liuksemburge įsikūrusi bendrovė „Space Cargo Unlimited“ pradėjo įdomų projektą: į Tarptautinę kosminę stotį išsiuntė 12 mėnesių brandinimui kelis raudonojo vyno butelius. Idėja – ištirti, kaip didesnė radiacija ir mikrogravitacija veikia vyno komponentų evoliuciją. Kai kosminis vynas sugrįš namo, Bordo universitetas jį išanalizuos ir palygins su Žemėje brandintais vynais.
Nealkoholinių ir mažai alkoholio turinčių vynų populiarumas toliau augs
Pamišimas dėl sveikatingumo pažengs dar toliau nei „sausas sausis“. Pasak Londone įsikūrusio mažmeninės prekybos tinklo „Bibendum“, viena svarbiausių alkoholio tendencijų 2020 m. bus bandymas sumažinti liuobimo apimtis. Nealkoholinė „Real Kombucha“, pristatyta 2017 m., dabar prieinama daugiau nei 50 „Michelin“ žvaigždutėmis pažymėtų restoranų ir giriama kaip puiki alternatyva „sauvignon blanc“ vynui.
Kitąmet reikia tikėtis dar didesnio susidomėjimo ekologiškais ir biodinaminiais vynais. „Sveikatingumą propaguojantis“ vyno klubas „Dry Farm Wines“ tvirtina, kad jo siūlomi vynai yra visiškai natūralūs ir laboratoriškai patikrinti – be to, kai kurie iš jų natūraliai turi mažai alkoholio, pavyzdžiui, „riesling“, lengvai putojantis ispaniškas „txakoli“ ir saldokas itališkas „moscato d'Asti“. Visi jie kur kas skanesni ir tokie pat sveikuoliški kaip „švaraus vyno“ kompanijų, kaip antai „FitVine“, siūlomi vynai.
Prabangius vynus pirksime iš automatų
Įmesk žetoną ir gausi nedidelį buteliuką „Moët & Chandon“ (sauso arba rožinio). Kas galėtų būti paprasčiau? Kliukinti buteliuką stovint prie bandomojo aparato „Ritz-Carlton“ viešbutyje Neipolyje, Floridoje, yra kur kas pigiau, patogiau ir smagiau, nei laukti kambarių tarnybos. Niujorkas savo pirmąjį aparatą pasistatė spalį, o 2020 m. „Moët“ planuoja visose Jungtinėse Valstijoje pastatyti dar šimtą. (Galite nusipirkti ir savo – „Neiman Marcus“ toks kainuoja 35 000 dolerių – bet į jį dar teks sukimšti 360 minibuteliukų, o tai irgi kainuoja.)
Aparatai atspindi augantį neatidėliojamo apsipirkimo poreikį, galiojantį net ir prabangiems vynams. Greičiausiai šia mada paseks ir kitos vyno kompanijos. Tiktai dėl Prancūzijos alkoholio įstatymų neieškokite jų Paryžiuje.
Suklestės vyno turizmas
Pradėkime nuo to, kad 2020 m. Porto mieste kitapus Doro upės bus atidarytas 100 milijonų eurų „World of Wine“ projektas. „Fladgate Partnership“, kuriam priklauso keletas geriausių portveino namų, 300 metų senumo sandėlius pavers įvairiais vyno potyriais, įskaitant vyno mokyklą ir kamščių muziejų.
Prancūzijoje „Champagne Bollinger“ atveria duris visuomenei, siūlydamas narystę specialiajame „Club 1829“. „Château Lafite Rothschild“ derliaus nuėmimo metu savo „Château Duhart-Milon“ pavers svečių namais ir vyno mokykla, o Burgundija šį mėnesį atidaro nuosavą „Cité des Vins“.
Tačiau pati įdomiausia vyno kelionių kryptis yra pasaulinis „pasidaryk pats“ vyno gamybos judėjimas „Vines Global“. Narystė leidžia pradedantiesiems vynuogynų savininkams išmėginti savo vyndarystės gebėjimus keliolikoje regionų, padedant garsiausiems vyndariams. Judėjimas prasidėjo Toskanos Montalčino mieste praėjusių metų rugsėjį; kitais metais prisijungs Prioratas (Ispanija) ir dar dvi vietovės, o paskui jų bus ir daugiau.
Norite tiesiog pamatyti vynuogynus? „The World’s Best Vineyards“ – naujas metinis žurnalas, apžvelgiantis 50 nuostabiausių vynuogynų, padės apsispręsti, kur norėtumėte nukeliauti.
Vyno pakuotės nesiliaus stebinti
Vynas skardinėse – jau nebe naujiena; tikimasi, kad iki 2024 m. jo pardavimai sieks 4,6 milijardus dolerių. Dabar, kai skardinės tapo norma, aukštesnės kokybės vynai nė nebežiūri į stiklinius butelius ir ieško kuo mandresnių pakuočių: pakartotinai užpildomų, daugkartinio naudojimo ąsočių ir plokščių gertuvių, pagamintų iš perdirbto plastiko; taip pat uoliai vaikomasi ekologiškų komponentų, tokių kaip nulinių anglies emisijų kamščiai.
Kalbant apie senamadiškas vyno etiketes, daugiau kaip 500 vyno daryklų visame pasaulyje susidomėjo papildyta realybe: jų etiketės atgyja atsisiuntus specialią programėlę. O štai Vašingtono valstijoje „Chateau Ste. Michelle“ naujasis „Elicit Wine Project“ veiks kaip prekių ženklų inovacijų centras, kuriame bus išmaniai ir kūrybiškai žiūrima į vynų pavadinimus, etiketes ir butelių dizainą; pavyzdžiui, prekės ženklo „Fruit & Flower“ vynas parduodamas tiek skardinėse, tiek buteliuose su teminėmis iliustracijomis, kurios atspindi viduje esančio gėrimo skonį.
Vyno parduotuvės tols nuo tradicinio formato
Jungtinės Karalystės universalinės parduotuvės „John Lewis“ jau siūlo vyno meistrystės kursus. Bruklino (JAV) „Stranger Wines“ groja vinilines plokšteles ir plečia užkandžių asortimentą, o Manhatane ką tik duris atvėręs „Peoples“ yra ne tik vyno baras, bet ir mažmeninė vyno krautuvėlė; tiesa, dėl galiojančių alkoholio įstatymų teko padaryti atskirus įėjimus.
„Nielsen“ prognozuoja, kad papildytos ir virtualios realybės technologijos transformuos vyno parduotuves, siūlydamos klientams navigacijos programėles ir elektroninius lentynų švyturėlius. Ateityje neabejotinai atsiras ir dirbtinio intelekto robotų-asistentų. Turėtų išaugti ir pirkimo internetu per telefonines programėles vajus, kuriam taip pat pasitarnaus naujosios technologijos.
Metai jau prasidėjo, tačiau man ir toliau kyla daugybė klausimų. Ar vyno mėgėjai ir toliau varvins seilę į vynus, kuriuos krepšininkas LeBronas Jamesas rodo savo „Instagram“ paskyroje? Ar „Michelin“ žvaigždutėmis pažymėtuose restoranuose išpopuliarės interaktyvūs vyno sąrašai, rodomi planšetiniuose kompiuteriuose? Ar Pietų Afrika taps metų vyno regionu? Visa tai ir dar daugiau stebėsiu ir jums apsakysiu 2020-aisiais.
