Banginio širdis. XI dalis
Kęstutis Grubliauskas
2019 m. gruodžio 15 d. 13:00
aA
– Kapitone, banginiai, – suriko jūreivis, įbėgęs į kapitono kajutę.
Adolfas žvilgtelėjo į žemėlapį, laikrodį ir klausiamai pažiūrėjo į jūreivį.
– Iš kairio borto. Plaukia tiesiai į šiaurę paraleliai mūsų. Jie tikriausiai pakeitė kursą, nes pagal žvalgybos pranešimą, būrys judėjo šiaurės vakarų kryptimi. Na, jei tai tie patys, – kiek suabejojo savo pranešimu jūreivis.
– Tie patys, – šyptelėjo Adolfas. – Nesiartinkite, laikykitės maksimalaus atstumo, – įsakė kapitonas ir užsimerkė. Kiek patylėjęs pridūrė. – Eik, Hansai, aš tuoj ateisiu.
Jūreiviui išėjus, Braunas įsipylė taurelę konjako ir neskubėdamas, mažais gurkšneliais ją išgėrė. Giliai įkvėpė oro ir lėtai iškvėpė:
– Laikas į medžioklę, – tarė tvirtai ir nuskubėjo ant kapitono tiltelio. Ten jau stovėjo Otto Štaimbergas ir pora jo padėjėjų, kurie, nors ir labai stengėsi, nebuvo panašūs į banginių medžiotojus. Visi žiūronais žiūrėjo į jūrą.
Susiję straipsniai
Banginio širdis. X dalis