– Tie patys, – šyptelėjo Adolfas. – Nesiartinkite, laikykitės maksimalaus atstumo, – įsakė kapitonas ir užsimerkė. Kiek patylėjęs pridūrė. – Eik, Hansai, aš tuoj ateisiu.

Jūreiviui išėjus, Braunas įsipylė taurelę konjako ir neskubėdamas, mažais gurkšneliais ją išgėrė. Giliai įkvėpė oro ir lėtai iškvėpė:

– Laikas į medžioklę, – tarė tvirtai ir nuskubėjo ant kapitono tiltelio. Ten jau stovėjo Otto Štaimbergas ir pora jo padėjėjų, kurie, nors ir labai stengėsi, nebuvo panašūs į banginių medžiotojus. Visi žiūronais žiūrėjo į jūrą.