– Majoras Vareikinas, – prisistatė ir atsainiai kilstelėjo ranką prie smilkinio.

– Kapitonas, – ramiai atsakė Labaznikovas su nedidele žaisminga šypsenėle lūpų kampučiuose ir taip pat atsainiai kilstelėjo ranką.

– Aš – majoras, o jūs tik kapitonas, bent jau apsirengtumėte kaip priklauso ir prisistatytumėte pagal statutą, o tai stovite atsipalaidavęs lyg generolas prieš eilinį, – nepatenkintas piktai nužiūrinėdamas Labaznikovą papriekaištavo Vareikinas.

– Aš – šio laivo kapitonas. Tai daugiau nei generolas. Tai kaip tėvas, dievas ir....

– Ir pridurkite caras, – nutraukė Vareikinas kapitoną. – Girdėjau apie jūsų palaidą balą šioje valtyje. Nieko, mane tam ir atsisiuntė, kad padaryčiau tvarką, o tuos jū