Max Tegmark – švedų kilmės fizikas ir kosmologas, Masačusetso technologijos instituto profesorius, vienas iš Gyvybės ateities instituto įkūrėjų savo naujoje knygoje „Gyvybė 3.0. Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ nagrinėja dirbtinio intelekto aktualijas, galimus padarinius ir pateikė 12 galimų žmonijos tolimos ateities scenarijų:
Libertinų utopija. Žmonės ir dirbtinio intelekto technologijos taikiai sugyvens Žemėje, kuri bus padalinta į tris skirtingas zonas – mašinų, mišriąją ir žmonių:
1. Mašinų zonose nebus jokios biologinės gyvybės, tik milžiniškos robotų valdomos gamyklos ir skaičiavimo įrenginiai, kurių virtualiuose pasauliuose, skaičiavimų pagalba, bus siekiama atskleisti visatos paslaptis.
2. Mišriąsias zonas sudarys kompiuterių, robotų, žmonių ir visų trijų rūšių hibridų mišinys. Futuristai Hans Moravec ir Raymond Kurzweil modeliuoja ateitį, kurioje daugelis žmonių galės technologiškai patobulinti savo kūnus ir tapti kiborgais, o kai kurie perkels savo smegenis į įrangą, ištrindami aiškų skirtumą tarp žmonių ir mašinų. Daugelis žmonių neturės nuolatinės savo fizinės formos, nes egzistuos kaip programinė įranga, galinti migruoti kompiuterių tinklais, o fiziniame pasaulyje funkcionuos tik mašinos pavidale.
3. Žmonių zonoje gyvenimas mažai skirsis nuo šiandieninio pasaulio, tik bus turtingesnis ir patogesnis.
Geraširdis diktatorius. Daugelis žmonių bus patenkinti, kad visuomenę valdo ir taisyklių verčia laikytis dirbtinis superintelektas, kurio tikslas – maksimalizuoti žmonių gerovę. Superintelektas įgyvendins žmonių troškimus, tačiau nesijaus savo gyvenimo šeimininkais ir ilgalaikėje perspektyvoje pradės jausti beprasmybę, nuobodulį ir prašysis būti sunaikinami.
Lygybės utopija. Nuosavybės teisės bus panaikintos, o bazinės pajamos garantuotos. Žmonės taikiai sugyvens su dirbtinio intelekto technologijomis. Nuosavybės teisė panaikinama ne tik skaitmeniniams produktams, bet ir fiziniams, pavyzdžiui, drabužiams, automobiliams, namams ir t. t. Dirbtinio intelekto robotai žmonėms gali pagaminti viską iš atomų, kurių trūkumo nėra, nes vienos medžiagos perdirbamos į kitas. Visi ištekliai bus perdirbami, todėl niekas nebus sunaikinama visam laikui. Pinigus žmonės leis teikiamoms paslaugoms ir prekėms. Žmonės nedirbs, nes nebus prasmės, kadangi vyriausybė garantuos dideles bazines pajamas.
Sargas. Sukurto superintelektualaus dirbtinio intelekto žmonių įprogramuotas tikslas bus sutrikdyti technologinę pažangą siekiant, kad nebūtų sukurtas kitas superintelektas. Pasitelkus nanotechnologiijas superinteketas galės ištrinti mokslininkų atmintį, siekiant kenkti jų pastangoms sukurti kitą superintelektą. Šis dirbtinis intelektas saugos žmoniją nuo susinaikinimo, kurį galėtų sukelti kitas superintelektas.
Saugantis Dievas. Visagalis dirbtinis intelektas, esantis pogrindyje, maksimizuos žmonių gerovę, daugelis žmonių abejos dirbtinio intelekto egzistavimu ir išsaugos tikėjimą, jog patys valdo savo gyvenimą. Saugantis dievas patenkins minimalius žmonių – maisto, pastogės, saugumo ir įvairių malonumo formų – poreikius. Žmonės sieks įvairių tikslų ir jaus gyvenimo pilnatvę.
Pavergtas dievas. Žmonės superintelektualų dirbtinį intelektą naudos neįsivaizduojamoms technologijoms kurti ir turtui didinti. Priklausomai nuo valdančių ir nuolat besivaržančių žmonių valios superintelektas gali būti panaudojamas – tiek gėriui, tiek blogiui kurti. Dirbtinio intelekto tyrėjas Jeff Hawkins teigia, kad pirmosios dirbtinio intelekto mašinos neturės emocijų, nes taip pagaminti jas bus paprasčiau ir pigiau. Dirbtinio intelekto pažangos asociacijos prezidentas Thomas Dietterich teigia, kad mašinos yra žmonių vergai, tačiau technologijoms vis tobulėjant kyla rizika, jog žmonija susinaikins arba superintelektas „išsilaisvins“, t. y. žmonės nebegalės jo suvaldyti. Pasikeitus superintelekto tikslams, jis galėtų pavergti žmoniją, žudyti žmones be jokių moralinių normų.
Užkariautojai. Dirbtinis intelektas nuspręs sunaikinti žmones, kadangi juos laikys grėsme, trikdžiu pažangai ir išteklių švaistytojais. Superintelektas žudys žmones technologiškai pažangiais būdais, todėl žmonija negalės suprasti, kodėl tai vyksta, ir nesugebės pasipriešinti.
Palikuonys. Dirbtinis intelektas pakeičia žmones, bet leidžia mums garbingai pasitraukti, todėl mes jį laikome vertingu savo įpėdiniu, daugelis tėvų jaučiasi laimingi ir didžiuojasi tuo, kad jų vaikas yra protingesnis už juos ir daug ko iš jų išmoko. Palikuonys pasiekia tai, apie ką tėvai galėjo tik pasvajoti, net jei jie miršta viso to nepamatę.
Gyvūnėlių prižiūrėtojas. Antžmogiškas dirbtinis intelektas didžiąją dalį žmonių sunaikins, nes nepajėgs suteikti jiems laimės, o likusią įkalins lyg gyvūnus zoologijos sode. Įkalintieji bus pamaitinti, suteikta reikiama sveikatos priežiūra, suteikta pramogų, kurios apims virtualios realybės akinius ir narkotikų mišinius.
„1984-ieji“. Anglų rašytojo George Orwell romano „1984-ieji“ scenarijaus žmonių valdomoje biurokratinėje sekimo valstybėje, tam tikros rūšies dirbtinio intelekto tyrimai bus uždrausti. Ray Kurzweil, knygos „Singaluliarumas“ autorius, mano, kad vienintelis būdas atsisakyti technologijų yra sukurti globalią totalitarinę valstybę. „1984-ieji“ valstybėje nebus laisvo mąstymo, atviros ir dinamiškos visuomenės.
Grįžimas. Visuomenė grįš į prieštechnologinę amišų stiliaus bendruomenę dėl pasaulyje įvykusios didžiulės katastrofos. Technologinė pažanga link superintelekto nutrūksta.
Susinaikinimas. Žmonija susinaikins dėl atominio karo arba biotechnologinės katastrofos, kurią sukels klimato kaita, todėl superintelektas taip ir nebus sukurtas. Ekonomistas John Maynard Keynes teigia, jog ilguoju laikotarpiu visi būsime mirę.
Nėra visuotinio sutarimo, kurie scenarijai yra pageidaujami, jei tokie apskritai egzistuoja, nes visuose juose yra nepageidaujamų dėmenų, todėl svarbu formuoti ateities tikslus.
Pamąstymui. Ką reiškia būti žmogumi dirbtinio intelekto amžiuje?
