– Jie tave supranta? – paklausė kapitonas, kai jis nutilęs pakėlė akis į viršų.

Abu akustikai krūptelėjo ir kartu atsisuko. Pamatę kapitoną ir pirmąjį padėjėją sinchroniškai nusiėmė ausines ir norėjo atsistoti, bet Labaznikovas kilstelėjo ranką.

Ivanas užsidėjo ausines, o Steponas, nenugirdęs klausimo, primerkęs ir taip siauras akis, žiūrėjo į kapitoną.

– Kaip tau sekasi su jais bendrauti, jūs suprantate vienas kitą?

– A-a-a, – tarstelėjo, užsidėjo ausines ir, pamėgdžiodamas Ivaną, nežymiai suraukė antakius ir truputį papūtė lūpas. – Nelabai. Man sunku juos atkartoti. Mažylis, tas, kuris gimė mūsų įlankoje, truputį suvokia, kai liepiu jam slėptis, bėgti ar atplaukti, – ėmė aiškinti Steponas, ne