Senovės egzekucijos, kurioms budeliai pasirinkdavo beribę fantaziją ir žiaurumą: aukos turėdavo lėtai stebėti savo pačių mirtį

Karo belaisviai, politiniai oponentai, nepavykusių perversmų rengėjai ar įvykdytų aukos, išsišokėliai, grasinantys esantiems valdžioje, arba paprasčiausi nusikaltėliai. Visiems šiems žmonėms jų priešai dažnai parengdavo ne tiesiog nuteistojo vietą kalėjimo kameroje, o sugalvodavo kankinimus ir egzekucijos būdą, apie kurį vien girdint plaukai stojasi piestu. Ant galvos taip pat.

Jeigu rytietiška virtuvė pasižymi išskirtiniu skoniu, prieskonių gausa ir augalinių bei gyvulinės kilmės produktų įvairove, tai garbingi Azijos sūnūs ir dukros, rengiantys egzekucijas savo priešams, nusileisti kolegoms virėjams jokiu būdu nenorėjo.

Istorija mums paliko keletą išmanių būdų, kaip numarinti nelaimėlius, ir vienas iš jų – lingchi, arba „tūkstančio įpjovimų“ egzekucija. Pats pavadinimas, ko gero, sufleruoja kankinimo esmę