Jokiu būdu nenoriu būti apkaltintas diskriminacija, bet visgi statistika kalba pati už save – po santuokos nutraukimo vaikai dažniausiai lieka gyventi su mama. Mamos ryšys su vaiku paprastai yra stipresnis nei tėčio, todėl daug dažnesnės situacijos, kai net ir santuokos metu pretenzijų dėl savo pareigų nevykdymo sulaukia būtent tėčiai, o ne mamos.
Priežasčių, kodėl šeimos nusprendžia oficialiai nesiskirti, nors šeiminis gyvenimas jau yra beveik sugriuvęs, gali būti labai įvairių: sutuoktiniai gyvena dėl vaikų, kažkuris tikisi, kad kitas sutuoktinis pasitaisys, grįš į šeimą, išspręs savo problemas (tarkim, su alkoholiu, azartiniais lošimais ir pan.). Tačiau dėl suaugusiųjų sudėtingų santykių neturi kentėti vaikai ir jie turi teisę į visavertę vaikystę (paauglystę), kartu abu tėvai turi lygias teises bei pareigas rūpintis savo vaikais, o tokios pareigos nevykdymas sukelia ir atitinkamų neigiamų pasekmių.
