Eurolyga ir brutali miesto architektūra: Belgradą apžiūrėjęs lietuvis įvertino kainas ir rungtynių organizatorių sprendimus

Po dvejų metų pertraukos į Eurolygos svarbiausias kovas grįžo sirgaliai – 2020-aisiais turnyras dėl prasidėjusios koronaviruso pandemijos buvo nutrauktas, o pernai vyko už uždarų durų be žiūrovų. Tad nenuostabu, jog šį kartą rimčiausias Europos krepšinio renginys sulaukė milžiniško ažiotažo, o Serbijos sostinės Belgrado „Stark“ arena tiesiog kaito nuo žiūrovų emocijų.

Gegužės 19–21 dienomis vykusias lemiamas kovas čia gyvai stebėjo daugiau kaip 15 tūkstančių sirgalių, iš jų net 12 tūkstančių sudarė karšto kraujo Pirėjo „Olympiacos“ fanai, visas tribūnas nudažę ryškiai raudona spalva. Nors Graikijos klubas ir pralaimėjo abejas rungtynes, o turnyre triumfavo „Anadolu Efes“ ekipa iš Turkijos, tai sirgalių emocijų nė kiek nesumažino.

Keisti turnyro organizatorių sprendimai

Eurolygos finalo ketvertą prieš kelis mėnesius nusprendus perkelti iš Berlyno į Serbijos sostinę pasigirdo nemažai skepticizmo – dėl susisiekimo ir kitų organizacinių sąlygų. Išties, iš išorės daili „Stark“ arena atrodė visiškai nepasiruošusi tokio masto renginiui ir nuolat kylantiems iššūkiams.