Senovės išvietės: ką darydavo šarvuoti riteriai ir besiklausančios pamokslo damos, kai prispirdavo reikalas?

Temos, susijusios su asmens higiena, prigimtiniais poreikiais, pridengtos tabu šydu. Bet nuo realybės nepabėgsi – žmonės visais laikais atlikdavo gamtinius reikalus, ir net karaliai bei imperatoriai, kurie kartais būdavo sudievinami ir laikyti vos ne šventais, o juk šventieji neva gamtinių reikalų neatlieka... Tad šiukštu nevalia būdavo garsiai sakyti, kad valdovas, kaip ir visi mirtingieji, vaikšto į „tupyklą“. Už tokius žodžius netgi grėsdavo bausmės. Beje, turbūt sutiksim, kad žmonės senovėje buvo savotiškai išradingi, ir tai atskleidžia jų... išvietės.

Pasirodo, praeities tualetai, kiek apie juos yra žinoma, gali daug pasakyti apie buvusių epochų žmones.

Susitikime pabendrauti... tualete

Seniausios archeologams žinomos tualeto konstrukcijos priklauso Šumerų ir Harapos civilizacijoms. Ir toms konstrukcijoms daugiau nei 4,5 tūkst. metų. Žinoma, jos toli gražu nebuvo tokios, kaip šiandien, bet faktas tas, kad žmonės jau tais laikais mąstė, kaipgi delikačiau susitvarkyti su natūraliais gamtiniais reikalais. Ir jau tais laikais naudojo vandenį nuotekoms nuplauti.

Senovės žmonių išradingumas išties stebina: Knoso rūmuose Kretoje buvo rasti pirmieji tualetai su konstrukcija vandeniui nuleisti, o štai senovės egiptiečiai naudojo smėlio dėžes, ant kurių buvo uždėtos akmens plokštės su skylutėmis. Romėnų turbūt neperspjovė niekas...