Balandėlei mano žinutė nepatiko. Ji parašė daug klausimų ir į juos visus man reikėjo atsakyti. Buvo sunku. Apie jausmus nemėgstu kalbėti, nes jų nesuprantu. Nežinau, ką apie juos sakyti. Širdis nori arba nenori, visi kiti dalykai tik tuščia beletristika.
Prie telefono, rašydamas pasiteisinimo žinutes Balandėlei, praleidau beveik visą dieną. Net darbinio pašto po pietų pertraukos neatidariau, bet jai to neužteko. Balandėlė vertė mane susitikti su ja gyvam pokalbiui. Aš to nenorėjau, todėl mes nesusitikom.
Kitą dieną ji atėjo į mano darbą! Iškėlė sceną, kuri patiko buhalterei Onutei – mano tėvo žmonai numeris du. Ji išsivedė Balandėlę kavos. Abi šnekėjosi labai ilgai. Akimirką maniau, kad pirmą kartą gyvenime buhalterė Onutė taps gerąja pamote ir man padės. Klydau. Balandėlei pradėjus verkti ji ją apsikabino. Pajaučiau, kad jas reikia išskirti, todėl gelbėdamasis išsivedžiau Balandėlę į valgyklą, kurioje dažnai lankausi darbo dienomis. Ji ten pridarė gėdos, kaltino visokiais dalykais. Man teliko atsiprašyti jos ir vėl paprašyti būti mano mergina.
