Vaikščiodami miške jaučiamės laimingesni dar ir todėl, kad įkvepiame dirvoje esantį komponentą – plačiai paplitusią, sveikatai nepavojingą bakteriją Mycobacterium vaccae. Teigiamą jos poveikį beveik atsitiktinai atrado onkologė dr. Mary O’Brien iš Londono karališkosios Mardseno ligoninės. Ji atliko eksperimentą, kurio metu plaučių vėžiu sergantiems pacientams buvo įšvirkščiama šių bakterijų, siekiant patikrinti, ar jos suaktyvins imuninę sistemą ir padės kovoti su liga.

Nors eksperimento metu nepavyko įrodyti, kad šios bakterijos padeda kovoti su vėžiu, ji padarė netikėtą atradimą: įšvirkštus bakterijų, pastebimai pagerėjo pacientų gyvenimo kokybė. Ligoniai džiaugėsi daug geresniu ūpu, energijos antplūdžiu ir geresne kognityvine funkcija.

Po kelerių metų mokslininkai iš Bristolio universiteto (Jungtinė Karalystė) įšvirkštė M. vaccae bakterijų pelėms, siekdami išsiaiškinti, kodėl žmonės susirgę dažnai tampa prislėgti. Paaiškėjo, kad minėtos bakterijos pelių elgesį veikia lyg antidepresantai. Tai jau savaime įdomu, bet mokslininkai atrado dar vieną dalyką. Paaiškėjo, kad aktyvinti neuronai susiję su imunine sistema, o tai parodo, jog imuninė sistema glaudžiai susijusi su emocijomis. Kitaip tariant, dirvožemis stimuliuoja imuninę sistemą, o suaktyvinus ją jaučiamės laimingi. Kaskart, kai kasame žemę darže ar valgome joje užaugintas daržoves, į mūsų organizmą patenka M. vaccae bakterijų, kurios suaktyvina minėtąjį mechanizmą.

Taigi dar daugiau įrodymų, kad būti miške ir panirti į jo atmosferą pasitelkiant visus jutimus yra sveika, be to, pasirodo, galima nebijoti išsipurvinti rankų.

Medžiai mums padeda aiškiau mąstyti, skatina kūrybingumą, gerumą ir dosnumą.