Vaikai ir elgesio drausminimas: kada pradėti brėžti ribas ir kokios gali būti pasekmės, jei to laiku nepadarysite

Šiandien visur girdime ir skaitome: „Vaikams reikia ribų.“ Dažnam vaizduotėje gali kilti ne itin malonių vizualizacijų, tarkime, vaikas aptvertas elektrine tvora, kurią peržengus gali nukrėsti, arba narvas, kuriame liūdnomis akimis į pasaulį žvelgia mažylis... Kas iš tikrųjų yra tos ribos? Ką apie tai sako psichologai?

Vieniems tėveliams atrodo, kad nubrėžti ribas – tai lyg įsodinti vaiką į auksinį narvelį: jame šilta, jauku, visko pilna, bet labai daug „ne“ ir „negalima“, nes taip saugu. Kiti mano, kad aiškios ribos – tai pirmiausia aiški ir griežta hierarchija šeimoje, nes kai valdo tėvai, kitų ribų nė nereikia, vienintelė yra: „Pasakiau, ir šventa.“

Pasak specialistų, anglakalbiai mokslininkai jas vadina tiesiog vaikų drausminimu. Iš esmės ribos – tai elgesio taisyklės, kas yra priimtina, leidžiama ir kas yra nepageidaujama, neleidžiama. Kartais tos taisyklės yra aiškiai įvardijamos, o kartais – tik nujaučiamos.