Teisininkas atsako: ar asmeniui, neigiančiam karą ir skatinančiam neapykantą vienai iš kariaujančių pusių, gali grėsti teisinė atsakomybė?

Daliai iš mūsų tenka susidurti su skirtingu karo Ukrainoje vertinimu ir nuomonėmis tiek savo artimųjų, draugų, kolegų rate, tiek ir viešojoje erdvėje. Ypač didelio atgarsio sulaukė žinomų asmenų pasisakymai apie įvykius Ukrainoje – kai kurie jų daliai visuomenės pasirodė ne tik nepriimtini, neatitinkantys tikrovės, bet netgi skatinantys nesantaiką. Kaip reaguoti į asmenį, kuris karą apskritai neigia, platina viešojoje erdvėje klaidinančią informaciją ir netgi skatina karo veiksmus, atsako Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Jurgita Grigaitė.

Skaitytojas klausia: „Kaip teisingai reaguoti į sutiktą kaimyną, kuris neigia karą, kaltina ukrainiečius, ar jam dėl to turėtų kilti atsakomybė?“

Atsako LJAA narė, advokato padėjėja Jurgita Grigaitė:

„Savaime suprantama, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Kiekvienam asmeniui turi būti suteikta galimybė laisvai formuoti savo nuomonę bei pažiūras ir laisvai jas skleisti, nes tai reikalinga sąlyga demokratijai išsaugoti. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir tam tikrais atvejais gali būti ribojama.