Trupininis varškės pyragas: darbo mažai, o skonis puikus

Namuose juokaujame, kad lietuviai gimė turėdami bulvių ir varškės genus. Dėl pirmųjų viskas aišku – kugelis, cepelinai, žemaičiai, virtos bulvės su krapais kiekvienam lietuviui glosto širdį ir skrandį. Kas stebuklingo slypi varškėje? Į šį klausimą geriausiai atsakysite tik patys sau, bet viena tikrai bendra mums visiems – varškė ir jos patiekalai lydi nuo vaikystės. Dar nesutikau nemėgstančių varškės apkepo, varškėčių, virtinukų ar lietinių blynų su varške. Ir kalbu ne vien apie vaikus – mano tėtis varškės apkepą gali valgyti kasdien, o vyras iki šiol sapnuoja vaikystės varškėčius, keptus orkaitėje (atleisk, mielasis, kad to tobulo recepto vis dar neatradau. Bet ieškoti nenustoju!).

O kur atskira varškės bandelių ir pyragų kategorija! Didelių ir storų; mažų varškės bandelių; mielinių ar burnoj tirpstančių varškės sūrio pyragų. Artimieji ir kolegos, nutikus šventei, pirmiausia prašo būtent jų, antroje vietoje rikiuojasi obuolių pyragai, o tada jau – eilė visiems kitiems. Pamenat „Draugystę“? Su ja daugiau vargo, todėl paprasčiau ir greičiau pyrago nusipirkti, o ir skonis – teko ragauti tiek iš paprasto prekybos centro, tiek ir iš prabangios kepyklos – mažai kuo skiriasi, gal tik E raidžių skaičiumi etiketėje.

Šis trupininis varškės pyragas labai paprastas ir gali būti modifikuojamas taip, kaip norisi tą dieną – varškės pritrūkę, dėkite uogienės arba obuolienės. Darbo mažai, skonis puikus, patinka visiems...