Sovietmetis, kurio dar taip neseniai ilgėjosi Putinas

Putino „melodija“ nauja: pasirodo, Sovietų Sąjunga – tai Lenino vadovautų niekdarių-bolševikų sumanymas suskaidyti „didingąją“ Rusijos imperiją, nes Sovietų Sąjungos žlugimas, atseit, buvo neišvengiamas. Tai naujausia putininių propagandistų melagienos doktrina, teigianti, kad Rusijos imperijoje kalėjusios tautos niekada savojo valstybingumo neturėjo, o bolševikų užduotis ir buvo „didingąją“ Rusiją sumenkinti, suskaldyti, tad ir Ukraina – kaip ir visos kitos Sovietų imperijos buvusios kalinės-respublikos – yra niekas kitas, kaip buvusi Rusijos istorinė teritorija / dalis. Šis radikalus putininės propagandos posūkis sąlygotas, matyt, to, kad Sovietų Sąjungos atgaivinimas net nuzombintos Rusijos sąmonėje nebėra toks patrauklus, kaip „didingosios“ rusiškosios „deržavos“ – atgrasaus tautų ir tautelių lagerio – atkūrimas.

Tik kaip tuomet suprasti dešimtmečiais putininės žiniasklaidos šulų kurstytą nostalgiją SSRS, kurios žlugimą Rusijos diktatorius pavadino didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa? Jaunąją kartą, sovietmečio (laimei) neregėjusią, o ir vyresniąsias kartas, sovietmečiu dirbusias bei kūrusias (nepaisant daugybės suvaržymų bei sovietinės sistemos ydų), kviečiu šįkart pasižvalgyti į „draugo“/„tovariščiaus“ Sovietmečio grimasas, kurių dar taip neseniai ilgėjosi Vladimiras Putinas.

Girtuoklystė – bene geriausiai daugeliui žinoma, plačiai aprašyta Sovietmečio yda: visuomenę ji alino nuo septintojo dešimtmečio, kai alkoholiniai gėrimai imti pardavinėti daugumoje maisto prekių parduotuvių, iki vėlyvuoju sovietmečiu vykdytos gorbačiovinės „kovos su girtuokliavimu ir naminės degtinės varymu“.

Kuklios Sovietmečio buities ir neįmantrių, bet daugeliui priimtinų laisvalaikio leidimo būdų fone kiekvienam piliečiui buvo užtikrintas nebrangus ir greitas, tačiau žalingas ir žlugdantis būdas atsipalaiduoti prisigeriant.