Valgo ir gardžiuojasi riebiu gremu. Kol sulaukia Švento Juozapo vardo dienos – kovo 19-osios. Italijoje ši diena vadinama „festa del papa“ (tėvelio diena). Vaikai kuria eilėraščius ir daineles apie tai, koks stiprus, koks ypatingas ir vienintelis jų tėvelis.
Tėtis – šeimos tvirtybės, pasitikėjimo, užtikrintos gerovės, pavyzdinis simbolis kiekvienam berniukui. Tėčio stiprybę įtvirtina ne tik biblinis Šventojo Juozapo, Jėzaus tėvo ir Marijos globėjo įvaizdis. Kovo 19-oji yra dar ir medkirčių, stalių, visų vyrų, dirbančių medžio apdirbimo srityje, diena. Nuo Antikos laikų Senovės Romoje tai – berniukų įšventinimo į vyrus diena. Būtent todėl gaminama tai, kas labai riebu ir saldu. Nes tai įtvirtina vaisingumą.
Parapijos bažnyčių kieme konstruojami ilgi stalai, dengiamos šilko staltiesės, liejasi vynas. O kad galva nuo vyno neapsvaigtų, jis užkandamas saldžiausiu Italijos saldumynu – karštuose taukuose išvirtais plikytais pyragaičiais. Prakandi rudą masę ir į burną ištrykšta aromatingas kremas.
