Iš mamos laiško: „Nuo pat primaitinimo pradžios sūnus buvo valgus, noriai ragavo visą jam siūlomą maistą, apetitu nesiskundė ir aš, žinoma, tuo džiaugiausi. Dabar jam vieni ir mano džiaugsmą keičia keistas nerimas – jis nuolat prašo valgyti! Jei pamato, kad ką nors kramsnoju, duok ir jam! Jei einu į virtuvę, jis iš paskos! Iš pradžių buvo beveik linksma, su vyru juokavome, kad mūsų vyrutis turbūt ir dramblį prarytų, bet ilgainiui ėmėme abejoti, ar tai normalu. Iš pradžių maniau, kad sūnus neprivalgo, tad padidinau porcijas. Tačiau net ir po sočių pietų mano mažasis drakoniukas tebereikalauja: „Niam niam!“

Specialistų komentarai