Šiais laikais nuodėmes išpažinti bandoma ir internetu: kol prašo išgelbėti nuo nėštumo, žmonės „laikina“ svetimus atgailavimus

Vis pasigirsta nuomonių, kad šiais laikais, kai žmonėms į pagalbą neretai ateina robotai, jie pasitarnautų ir bažnyčiai. Kur ta riba tarp dvasingumo, kurio nebūtų be žmogaus, ir robotizacijos, kai viskas atliekama kad ir tiksliai, bet mechaniškai? Kaip neperžengti tos ribos? O gal apskritai robotai ir dvasiniai reikalai, bažnyčia – nesuderinami dalykai?

Nors vienareikšmio atsakymo ir nerasime, pasvarstykime. Nusikelkime į ankstesnius amžius, kai užgimė su dvasininkija susijęs „robotas“, panaršykime virtualius „išpažinčių“ puslapius, susipažinkime su jau egzistuojančiais robotais dvasininkais ir kiekvienas sau atsakykime, ar norėtume išpažinties internetu, o bažnyčioje pamatyti kunigą robotą. Ir nepamirškime, kad teisingo atsakymo čia nėra.