Mėnesinės, kur jūs?
Su gydytoja sutarėm, kad du mėnesius leidžiu pailsėti savo protui ir organizmui (sunkiai sutikau, nes nenorėjau gaišti nė minutės, bet ji tiesiog primygtinai reikalavo), o tada, kad būtų galima pradėti tolesnius žygius dėl inseminacijos, reikėjo sulaukti mėnesinių ciklo pradžios ir atvykti pas ją.
Paskaičiavau, kad jei viskas – pagal grafiką, spėjam, nes paskui gydytoja išeina atostogų. O aš nenorėjau daugiau jokių pertraukų, jokiu būdu. Mėnesinės nepasirodė nei tą dieną, kai turėjo pagal kalendorių, nei kitą... Pamaniau, kad dėl streso ir nerimo jos vėluoja. Vyras primygtinai siūlė pasidaryti nėštumo testą. Net pyktelėjau: koks dar testas! Tiek jų padaryta, tiek išmesta… Bet vyras neatstojo. Gerai, pasidarysiu.
Aišku, giliai giliai, kaip ir kaskart darant testą, blykstelėjo mažytė vilties kibirkštėlė. Skaitot ir turbūt galvojat, kad op, ir du brūkšniukai.
