Septyneri. Metai. Skausmo, sumišusio su viltimi, liūdesio su trumpais prašviesėjimo blyksniais (o gal jau?..), juodos nevilties, kurią pakeisdavo trumpas jėgų plūstelėjimas. Septyneri. Metai. Tarsi amerikietiški kalneliai, kuriuose nusileidimų, deja, buvo daug daugiau nei pakilimų. Ir nors man šiurpsta oda prisiminus tuos septynerius savo gyvenimo metus, aš dėkoju gyvenimui už juos: be jų taip aiškiai nesuprasčiau, kas yra tikrosios vertybės, nežinočiau, kokia trapi gali būti viltis bei kokia ji svarbi, ir net nenumanyčiau, kokia stipri pati esu. 

Papasakosiu, kokį kelią nuėjau, norėdama susilaukti vaikelio, apie tai, kas nutiko, kai, rodos, pasiekiau emocinį dugną

Visą straipsnį gali skaityti tik prenumeratoriai
Tapdami prenumeratoriais, jūs remiate nepriklausomus autorius ir žurnalistus. Stipri ir laisva žiniasklaida – demokratijos ramstis ir vertybė, kurią būtina puoselėti.
Kviečiame prisijungti prie Delfi prenumeratorių bendruomenės.
Karas Ukrainoje – viskas, ką būtina žinoti
Visas naujienas apie karą Ukrainoje rasite čia Rusijos karas prieš Ukrainą: naujausios žinios realiu laiku