Romos paradoksas: šiomis dienoms smukles primenančiuose restoranuose vyksta tikra Sodoma ir Gomora

Tik negalvokite, kad sveikiausią gyvenimo būdą išpažįstanti italų tauta per šventes nepereikvoja. Dar ir kaip. Gausybės skaniausių patiekalų valgymas, prasidėjęs Šventų Kūčių vakarą, baigiasi tik 6-ąją sausio, kai į namus atkeliauja „La Befana“ – ragana ant šluotos.

Itališka tradicija liepia į namus vėl tempti maišus dovanų, šį kartą – saldumynų. Dailiai supakuotų butike, kiekvieno šeimos nario mėgstamų saldainiukų, gaminių iš brangaus itališko šokolado. Kalėdų Senio pilnutėlė kojinė kabinama ant vaikų kambario rankenos. Tik tada, kai „pro kaminą įskridusi“ ragana įvertina mūsų visų gerumą skaniomis arba ne – juodos anglies saldainių luitų ir kitokiomis rafinuotomis ir brangiomis dovanomis, pagaliau šventės baigiasi.

Nupuošiama eglutė. Saldumynai suvalgyti. Sėdėjimo prie stalo ir pereikvojimo laikas įveiktas. Kalendoriuje verčiamas naujas puslapis – iki kitų švenčių.

O kaip gyvename iki sausio 6-osios? Ne, negyvename. Kaip išgyvename?..