Nesentimentali istorija. Intymus pokalbis „mikriuke“ prabudino net ponią mokytoją

Kai kurios moterys (kaip ir vyra) gyvenimą nugyvena tarsi valdiškos gėlės nykiuose koridoriuose: be vandens ir be saulės šviesos. O trumpučiai pokyčiai jų gyvenime tik pabrėžia būties tragizmą.

Ankstyvas žiemos rytmetis maršrutiniame taksi. Eilinė darbo diena, tad „mikriukas“, pilnutėlis snaudžiančių ir savo rūbų klostėse įsiknisusių piliečių, nardydamas tarp juostų ir automobilių rieda bundančio miesto gatvėmis. Tiesa, viena vieta dar yra laisva, tad vairuotojas paima dar vieną stabdantį vyriškį. Šis, laimingas kaip obuolys, dribteli į tą vienintelę laisvą sėdynę ir iš karto išsitraukia mobilųjį telefoną: „Sveikas, Algi, greitai pasakyk man tos Margo telefono numerį. Kokia moteris, kokia moteris, žmogau, aš iki šiol dar visas jaučiuosi kaip kosmose. Jau radai, diktuok, tik greitai.“