Svajonių pasimatymas baigėsi drastiškai: po „nuvaryto“ automobilio ir nusikaltėlio persekiojimo norėjo tik vemti ir namo

Šis pasimatymas – ne iš pažinčių svetainių serijos, kai eini susitikti ir nežinai, ką pamatysi, nes nuotrauka toli gražu ne viską pasako... Tai pasimatymas su jau matytu išties simpatišku vaikinu, bet, pasirodo, ir tokie susitikimai gali smarkiai neatitikti lūkesčių, kai žmogaus visai nepažįsti. Po to pasimatymo sau žadėjau: daugiau – jokių lūkesčių!, bet, kaip žinia, pažadus sau laužyti lengviausia. Taigi – neriam į susitikimą su gražuoliu Deividu (vardas mano pačios ramybės labui pakeistas).

Deividą mačiau bendrame draugų susibūrime ir, neslėpsiu, jis man krito į akį. Vaikinas nepaprastai dailus, aukštas – visiškai mano skonio. Tik, gaila, tąkart jį mačiau labai trumpai, nes, vos tik atėjau, jis jau turėjo kažkur išskubėti. Tąkart draugė mus tik pristatė vienas kitam, dar mačiau, kaip jis šnekučiuojasi su bičiuliu, kažką jam įnirtingai pasakoja (tie judesiai, emocijos, gestai prikaustė mano žvilgsnį...), ir viskas. 

Draugė pažįsta mane kaip nuluptą, iškart suprato, ko akyse žiežirbos plykstelėjo, ir prižadėjo mus suvesti artimiau. Kaip aš tada apsidžiaugiau ir su nekantrumu laukiau susitikimo nė neįtardama, kaip lauksiu to susitikimo pabaigos...