Kadangi vieta labai gera, tai yra iki Užupio gali nuvažiuoti automobiliu per penkias minutes, tai žemės sklypų kainos siekia kosmosą ir naujieji turtuoliai šluoja velniop visus senus kolektyvinių sodų ženklus. O ženklai įdomūs ir verti atskiro pasakojimo.
Iš kur tie menki sklypeliai prie miestų
Žemė, kai į ją sukiši rankas, ramina. Dar britų monarchijos kūrėjai suprato, kad jei duodi žmogui nors menkiausią lopinėlį žemės, tas žmogus, nors ir koks anarchistas viduje būtų, apsiramina ir tampa savininku. Savininkas nedaro jokių revoliucijų. Savininkas kantriai dirba. Savininkas yra bet kurios valstybės ir tvarkos ramstis. Taip prie darbininkų namelių atsirado žemės sklypeliai. Atsirado ir kolektyviniai sodeliai. Padoriose valstybėse, tokiose kaip Vokietija ar Liuksemburgas, viena ar kita forma jie egzistuoja iki šiol. Kiekvienoje šalyje, aišku, savo iškrypėliškos sodų taisyklės. Be griežtų taisyklių su sodininkais neįmanoma. Sodininkai kaip nudistai, labai specifinio požiūrio į aplinką žmonės.
