Lukiškės – ne kalėjimas

Šioje vietoje į draugę kviečiu Motiejų Kazimierą Sarbievijų.

Mes į kalną žalių Lukiškių kopsime,

Kur aukšti ąžuolai ošia ir dengia jį,

Įsiklausę, kaip gurga

Vandenys plaukdami prošal.

Čia, sustoję pačioj kalno viršūnėje,

Visą vilnių apžvelgt mudu galėsime,

Kaip apsupus jį laiko

Vilija savame glėby.

Odė Pauliui Kazlovijui

Kaip suprantate ir, kaip lyg visiems atrodo, jokio kalno Lukiškėse nėra. Tai mums šiandiena nėra, o M. K. Sarbievijui buvo. Kur ši kalva? Tai aukštuma, kurios pavadinimą, priklausomai nuo amžiaus, kitaip vadina. 

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)