Agnė Kulitaitė: kol priklausomybės lygios gėdai, tol būsime savižudžių tauta

Pastarojo laiko įvykiai tik dar kartą patvirtino, jog net ir šiais neramiais laikais konstantų vis tik esama. Ir čia aš ne apie kasmet iš naujo organizmui šoką sukeliančius rudeninius orus, o... skandalus, susijusius su alkoholiu. Kalbu ne apie nuotykius tų kaimo degradų, kuriuos rodo visokie ten infošou. Ir net ne apie kelis etatinius šou verslo chuliganus, vis „užsišviečiančius“ žiniasklaidoje. Bet apie gerbiamus, autoritetais, net šviesuliais laikomus, visuomenėje žinomus asmenis. Girtus ateinančius į savo labai viešą darbą, besisklaidančius prieš į namus iškviestus pareigūnus, sėdančius prie vairo ar net ką nors mirtinai partrenkiančius.

Pasklidus žiniai apie tokį įvykį žiniasklaida savaitei gauna nauja temą, komentatoriai, priklausomai nuo to, kiek myli istorijos herojų, teisina ar tyčiojasi, pats nusidėjėlis pelenais galvą barstosi, o paskui viskas nurimsta ir užsimiršta. Tada toliau gyvename ignoruodami dramblį kambaryje – priklausomybės nesirenka, pašalpinis bemokslis tu, ar visos šalies numylėtinis.

Nesinori vėl baksnoti į gerąsias užsienio praktikas taip apnuoginant lietuviškas bėdas, bet nepabaksnoti šįkart tiesiog neišeina