Bet, po dviejų vaikų ir dvidešimties metų, vieną gražią dieną, kai mano vyras, kaip visada mane iš nugaros apsikabinęs, paėmė už putės, aš vos neapsivėmiau. Taip, leidau jį mane paimti, negi atstumsi, juk geras vyras, o geram negaila, bet… Bet šleikštulys nuo kiekvieno jo seksualaus, anksčiau mane tuojau sugundžiusio prisilietimo, tik stiprėjo. Pagaliau atstūmiau jį. Kažkaip automatiškai. Pradėjau šalintis. Mačiau, kad vyras sumišo. Staiga, visada išeitį iš padėties randantis vyras nebežinojo, kaip elgtis. Taip, jis suprato, kad jo nenoriu, bet kodėl dabar? Kodėl staiga? Mačiau, kad jis kankinosi, galiausiai paklausė, kas vyksta. Išgirdusi šį klausimą, išėjau į kitą kambarį ir užsidariau.
Gerbiama Vitalija, kas su manimi vyksta? Keisčiausia, kad pajutau savo vyrui draugiškus jausmus, na, žinote, tokius, kuriuos jauti savo draugėm. Juk su draugėmis ar draugais nesimyli? Galiausiai jam taip ir pasakiau. Jis, pagalvojęs, nusišypsojo ir paklausė, ar aš nieko prieš, jeigu jis mylėsis su manimi draugiškai? Nes kartais, o gal ir ne visai kartais, draugai ima ir pasimyli, jokia naujiena! Skaičiau Jūsų straipsnį Delfi Plius „Draugystė tarp vyro ir moters? Neįmanoma, bet…“, o taip pat kitą Jūsų straipsnį „Jai virš penkiasdešimt, vietoje sekso – dvasingi pokalbiai. Todėl septyniasdešimties metų vyras ją paliko“. Tačiau šiame straipsnyje kalbate apie penkiasdešimt penkerių metų moterį, kuriai premenopauzė. Man tik keturiasdešimt, iki menopauzės labai toli. Ir nenoriu jokių dvasingų pokalbių, tiesiog noriu, kad mano vyras nustotų mane persekioti, matyti manyje tik skylę savo varpai! Manau, kad ir Jūs, moteris, puikiai suprantate apie ką kalbu“.
Taip, esu moteris, bet tokios situacijos patyrusi nebuvau, nes mano vyras manęs nepersekioja, kažkaip protingai tie santykiai susidėliojo. Gal reikėtų man rašiusiai moteriai pasikalbėti su vyru, kuris, sprendžiant iš laiško, nėra kvailas? Siūlyčiau abiem aplankyti santykių ekspertą – psichologą, gal net seksologą. Juk moters vyras, galimai, turi per daug laiko sau, gal dirba nuotoliniu būdu, todėl visą dieną namuose? Neturi kur savęs padėti, todėl dažnas seksas jam padeda atsipalaiduoti? Ir gal žmona visą dieną namuose, tai kodėl nepasimylėjus kiek lenda, juk vaikai jau išėję, regis? Vėlgi, tema bent man įdomi tuo, kaip vyras ar moteris supranta vedybinius santykius, kaip juos supranta visuomenė, religija, švietimas, kultūros, žmogaus teisės ir Konstitucija. Taip, taip, ir Konstitucija. Visi mano išvardinti aspektai formuoja mūsų požiūrį į vedybinį gyvenimą, nusako mums, kas yra normalu, kas ne, kas galima, o kas tikras tabu. Šie aspektai formuoja vyro ir moters vaidmenis, kurie neretai susiduria su žmogaus vidiniais psichologiniais, emociniais, fiziologiniais poreikiais. Tokiais atvejais įvyksta trumpas sujungimas, problema atsiranda lyg ir lygioje vietoje. Štai vienas mano pažįstamas seksologas pasakojo atvejį iš jo patirties, žinoma, neįvardindamas klientų. „Mane aplankė vienas vyras, kurio problema – nestandi varpa. Bet įdomi detalė: kai pats masturbavosi, erekciją pasiekdavo tuojau pat, bet kai tik bandydavo pasimylėti, erekcija pradingdavo. Pasirodo, jo žmona jam įkalė dvi mintis: pirma, – jis ją seksualiai persekioja. Normalus vyras tikrai nenori prievartauti savo žmonos, todėl, kai žmona pagaliau sutikdavo mylėtis, jis jau nebežinojo, ar ji sutinka dėl pačios noro pasitenkinti, ar iš gailesčio. O turintis savigarbą vyras niekada nebandys mylėtis su moterimi, kuri jo negeidžia. Antra mintis – ji nori, kad jis būtų jai draugas. Tokio prašymo rezultatas, anot seksologo, smūgis vedusio vyro institutui ir pačiai santuokai: „Bet ši tema, Vitalija, jau jūsų kompetencijoje“, baigė pokalbį seksologas.
Gerai, pasižiūrėkime, kuo grįsta ta santuokos institucija, kurioje vyras ir žmona negali būti tik draugais. Pateiksiu judaizmo pavyzdį. Mat vestuvių metu būsimieji sutuoktiniai pasirašo santuokos kontraktą, kuris buvo suformuluotas prieš kelis tūkstančius metų. Jame aiškiai nurodytos abiejų atsakomybės ir pareigos. Krikščionis tokių kontraktų neturi, o gaila. (Be to, judaizmas netraktuoja seksualumo kaip nuodėmės, žmogus nuodėmėje negimsta). Reformuoti, šiuolaikiniai tikintys žydai, pakeitė kai kuriuos kontrakto tekstus taip, kad jie neskambėtų seksistiškai ir kad tiktų tos pačios lyties santuokai. Kontrakte svarbia vietą užima vyro atsakomybė už žmoną. Ji skirta neleisti vyrui tiesiog mesti žmoną lauk arba reikalauti skirtis prieš jos valią. Šiandien Izraelyje skyrybos, jeigu jų reikalauja vyras, nepaprastai brangiai kainuoja. Visų pirma – tol, kol jis neišmokės žmonai teismo priteistas sumas, jam nebus leidžiama lyg niekur nieko išvykti iš šalies. Jeigu nori išvykti, jis turi palikti šimto tūkstančio dolerių užstatą.
Tad – kontraktas. Jį pasirašo ne tik sutuoktiniai, bet ir du liudininkai nesusieti giminystės ryšiais su sutuoktiniais. Jame visų pirma aptariama vyro finansinė atsakomybė už moterį ir vaikus. Vyras turi mokėti žmonai kas mėnesį tam tikrą pinigų sumą, kurią ji taupo skyrybų atvejui. Ši pareiga aiškinama tuo, kad vyras nemanytų, kad jis gali elgtis su žmona lyg su paleistuve. Kontrakte taip pat nusakomi seksualiniai santykiai tarp vyro ir žmonos: jeigu žmona atsisako seksualinių santykių su savo vyru, ji sulaužo kontraktą ir taip praranda finansinio saugumo pagrindą. Atsisakymas mylėtis tampa rimta skyrybų prielaida. Tačiau yra viena išimtis, draudžianti mylėtis. Tai – menstruacinis ir pomenstruacinis dvylikos dienų periodas. Tuo metu seksas kategoriškai draudžiamas. Taip leidžiama porai vienas nuo kito atsipūsti. Tad reikalavimas būti tik draugais santuokoje – niekinis. Sutinku, nes mažiausiai dviejų tūkstantmečių patirtis šiuo atveju tikrai neklysta. Nėra seksualinių santykių – santuoka išira. Jau mes taip surėdyti, o prieš instinktus nepapūsi. Negali paversti vyro ar moters vien tik draugu santuokoje, nes santuoka netenka prasmės.
Nei viena pasaulio religija nepateisina santuokos be sekso ir tame yra racijos. Visokie „būkime tik draugais“ yra šiuolaikinis išsidirbinėjimas, nieko bendro neturintis su žmogaus – vyro ir žmonos – teisėmis. Nei vyras, nei žmona negali reikalauti atsisakyti seksualinių santykių santuokoje nei vienoje kultūroje. Nebent vyksta smurtas ir prievarta, bet tai ne mūsų tema. (Judaizme seksualinė prievarta prieš žmoną kategoriškai draudžiama. Seksas – tik abiejų sutikimu, antraip, anot Babilono Talmudo, vaikai gims nepilnaverčiai). Judaizmas teigia, kad niekas neturi bandyti atsisakyti seksualinių santykių, nes tai normaliomis sąlygomis neįmanoma. Žinoma, ligos atveju arba bendra sutartimi, kai abiem po aštuoniasdešimt metų… nors ir tokio amžiaus pora mylisi, jeigu sugeba, yra sveiki. Tačiau pabrėžiama, kad seksualumas ir jo išraiška turi būti ribojami idant žmogus nepavirstų savo instinktų vergu, gyvuliu. Taip santuoka taptų neįmanoma.
Visgi, pasižiūrėkime į moters-žmonos norą paversti savo vyrą tik draugu priežastis. Jų tikrai ne viena. Jas būtina išsiaiškinti, nes, na, viskas dvidešimt metų buvo gerai, bet vieną dieną norima vemti nuo teisėto vyro įprasto seksualinio prisilietimo? Vieną dieną abu lovoje aktyvūs, o kitą – žmona virsta pasyviu matracu, o vyras – gyvuliu, kuriam nesvarbu, kur, su kuo ir kokiu paros metu. Kaip taip galėjo atsitikti? Jau sakiau, kad santuoka be seksualinių santykių neįmanoma. Bet jeigu – šiuo atveju žmona – bando paversti teisėtą vyrą tik draugu, tai ji nesuvokia, kad eina prieš pačios santuokos prigimtį.
Arba – tiesiog ji nieko nebejaučia savo vyrui. Grubiai tariant vyrišku žargonu, jai ant jo nestovi. Tačiau atmetus mano minėtą priežastį, lieka trys kitos. Pirma – nuovargis. Žmona ir vyras nepaprastai pervargę. Ir ši priežastis dažniausiai veda į nekokybiškus seksualinius santykius tarp vyro ir žmonos.
Kita – ekonominis nesaugumas. Trečia – vyro arba moters nejautrumas, grubumas vienas kito atžvilgiu. Tad jeigu mūsų aptariama žmona nenori sekso ir tuo pat nenori prarasti savo mylimo vyro, telieka šios trys priežastys, dėl kurių ji tenori vyro kaip draugo. Gal ta ji ir turėjo omenyje tik nemokėjo suformuluoti?
Pervargimas.
Pastarieji pandeminiai metai sujaukė įprastą gyvenimo ritmą. Staiga sutuoktiniai karantino buvo priversti gyventi drauge dvidešimt keturias valandas per parą. Teko mokytis gyventi kartu iš naujo. Turintiems vaikų seksualinis gyvenimas ir šiaip neretai nekokybiškas, tapo veik neįmanomu ypač gyvenantiems mažoje erdvėje. Taip pat nuolatinės diskusijos skiepytis ar ne, vis keičiami bendravimo reikalavimai viešoje erdvėje – tikrai alinantis psichologinis fonas. O dar jeigu visa namų atsakomybė krinta ant žmonos pečių, tampa suprantamas nenoras užsiimti seksu. Kai esi išsekusi ar išsekęs, lauki tik vieno – paramos vienas kitam be jokių priekaištų, kaltinimų, nerealių lūkesčių. Vyrams gal netgi sunkiau, nes kitaip nei moteris, sveikas vyras bent kartą per valandą galvoja apie seksą, tokia jau vyro biologija, prieš vėją nepapūsi.
Ekonominis nesaugumas.
Karantinas pajamas generuojančius užsiėmimus gerokai apribojo. Ir taip nelengvai uždirbantys staiga neteko geros dalies pajamų, todėl įsivyravo nuolatinis nerimas dėl ekonominio saugumo trūkumo. Žinia, vienas dažniausių konfliktų santuokoje kyla kaip tik dėl to, juk ne visi milijonieriai. Tokia padėtis negali neatsiliepti santykiams ir, jeigu nesugebama vienas kitą paremti, apie seksą galima pamiršti, nes mums, moterims, svarbiausia geri santykiai su vyru, jo gebėjimas raminti, paremti. Kai paramos ir supratimo nesulauki, vyreli, pamiršk mano putę!
Grubus elgesys.
Moterį kankina ne tik irzlumas menstruacijų metu dėl fiziologinių priežasčių, bet ir vyro nesiskaitymas su jos būsena. Kartą per mėnesį vyras turėtų parodyti supratimą savo žmonai, nors, kaip moteris neįsivaizduoja, ką reiškia turėti varpą, taip ir vyras negali suvokti menstruacijų poveikio moters psichikai. Šiomis dienomis vyras neretai taip pat tampa irzlus, nesuprasdamas priežasties. Todėl kiekvienas jo pasakytas kietesnis, griežtesnis žodelis, nesiskaitymas su žmonos būsena atstumia. Žinoma, ne vien vyras kaltas. Aibės atvejų, kai žmona nesiskaito su vyru manydama, kad vyras būtinai turi toleruoti jos nevaldomus išsiliejimus, emocijų kaitą. Mes nesame vienas kito bokso maišas nei tiesiogine, nei psichologine šio žodžio prasme.
Turint omenyje šias priežastys, tampa suprantamas žmonos noras paversti vyrą draugu bent jau kuriam laikui. Puikiai žinome, kad santykiai tarp draugų ir sutuoktinių visiškai skirtingi. Todėl blogiausia, kas gali atsitikti santuokoje, tai užsidarymas nuo aplinkos, tas „mes tik dviese“ bendro gyvenimo modelis. Ir vyras, ir žmona turi turėti draugų ir draugių, juk nelėksi pas brangiai kainuojantį psichologą kartą per dieną. O gal tikrai sutuoktiniams reikėtų išmokti pabūti vienas kitam draugu?
