– Ar tiesa, kad ištrauktas pienas praranda dalį savo gerųjų savybių? Kokių ir kaip greitai?
– Išties būna, kai maitinimas ištrauktu mamos pienu yra vienintelis būdas kūdikiui gauti šio geriausio, pačios gamtos sukurto ir per tūkstantmečius tobulinto maisto ir vaisto. Tačiau tai neturėtų būti laikoma visaverte žindymo alternatyva. Vis dėlto nepakeičiamas yra ne tik natūralus maistas, bet ir gamtiškas kūdikio maitinimo būdas – žindymas kaip veiksmas.
Kokių gerų savybių turi iš krūties į kūdikio burną tekantis mamos pienas? Jis yra šviežias, švarus ir šiltas (reikiamos temperatūros). Ištrauktas mamos pienas patenka į indus, yra perpilamas iš vieno į kitą... Taigi, pieno švara jau priklauso nuo daugybės aplinkybių: nuo indų, į kuriuos patenka ir yra laikomas, (ne)sterilumo, taip pat nuo čiulptuko, pro kurį teka, švaros. Ištraukto pieno temperatūra keičiasi pagal aplinkos temperatūrą. Ilgai laikomas ištrauktas pienas pamažu tampa nebešviežias. Pakinta ir ištraukto motinos pieno maistinės medžiagos, fermentai, hormonai bei komponentai, saugantys nuo užkrato. Ypač jautrios yra gyvosios ląstelės – leukocitai. Ne veltui mamos pienas dar yra vadinamas baltuoju krauju. Kaip iš kūno ištekėjęs kraujas, taip ir ištrauktas pienas, netinkamai laikomas, ima kisti ir gesti.
– Kaip tinkamai laikyti nutrauktą pieną, kad jis kuo ilgiau būtų geras naudoti?
– Kiekvieną kartą (skirtingu laiku) iš krūties ištrauktą pieną geriausia supilti ir laikyti šaldytuve atskiruose indeliuose. Ant jų reikėtų užrašyti dieną ir valandą, kada jis ištrauktas, o jeigu ruošiamasi laikyti ilgiau – tai ir mėnesį. Pavyzdžiui, mama, žinodama, kada pradės dirbti, gali iš anksto ištraukinėti pieną į mažus buteliukus (60–120 ml talpos) ir kaupti juos šaldiklyje.
Mamos pienas yra gyvas ir neleidžia bakterijoms augti ar net gali jas sunaikinti. Šis gebėjimas yra stipriausias kelias pirmas valandas, ištraukus pieną. Esant mums įprastai kambario temperatūrai (19–22 °C), motinos pieną galima laikyti maždaug 10 valandų, šaldytuve – 8 dienas. Norint saugoti ilgiau, reikėtų užšaldyti. Šaldytuvo „ledainėje“ ištrauktas pienas gali būti saugus dvi savaites, o jeigu jos durelės atskiros, nors ir dažnokai darinėjamos, – 3–4 mėnesius. Atskirame šaldiklyje, kuriame išlaikoma nuolatinė minusinė temperatūra, motinos pienas gali būti saugomas 6 mėnesius ir ilgiau. Kai atitirpinamas, iš naujo užšaldyti nederėtų.
– Ar labai pakinta pieno sudėtis, jei jis buvo užšaldytas?
– Pienas nėra visas vienodas. Žindymo pradžioje iš krūties bėga pradinis pienas, kurio kūdikis atsigeria. Tai gerokai skystesnis, liesesnis ir santykinai saldesnis už galinį pienas, suteikiantį sotumo jausmą, nes jame riebalų būna net kelis kartus daugiau negu pradiniame piene.
Kuo kūdikis jaunesnis, tuo jam svarbesnis yra motinos pienas. Nepatarčiau mamoms užsidegti idėja kaupti pieno atsargų net ir savam vaikui vien dėl to, kad jo gal prireiks ateityje. Paprastai susigundoma dirbtinai – rankomis ar pientraukiu – ištraukinėti iš krūties po žindymo likusį pieną, klaidingai palaikius jį pertekliniu. Žindama krūtis niekada nebūna tuščia, nes naujas pienas joje gaminamas ne tik tarp žindymų, bet ir žindant. Žįsdamas kūdikis suvalgo tiek pieno, kiek jam reikia tuo metu. Dirbtinai ištraukdamos likusį po žindymo pieną iš krūtų, mamos skatina jo gamybą. Tai nuolat daranti mama ateičiai kaupia kaip tik galinio – riebiojo – pieno atsargų, o žindomas kūdikis nuolat gauna santykinai daugiau liesesnio ir saldesnio pradinio pieno. Dėl to kūdikis gali dažniau ir skysčiau tuštintis ir jam gali pūsti pilvuką.
Į ledą sušaldytas ir ilgai laikytas mamos pienas yra jau nebe toks pat kaip šviežias. Neišgyvena gyvosios ląstelės leukocitai, gebančios gaudyti ir naikinti ligų sukėlėjus mikrobus, o ir dauguma baltymų imunoglobulinų, saugančių nuo infekcijų, taip pat tampa nebeaktyvūs. Ne viena mama guodėsi, kad kūdikis nesutiko gerti atitirpinto pieno, o paragavusios pačios nusivildavo pakitusiu – kartoku – jo skoniu. Ir tai dažniau nutinka sušaldytam riebiam galiniam pienui.
– Kaip užšaldytą pieną tinkamai atšildyti?
– Atitirpinti pieną reikėtų pamažu, įstačius buteliuką į šiltą vandenį ar laikant po šilta srove. Netinka šildyti, laikant virš ugnies ar mikrobangų krosnelėje. Mat, per daug įkaitinus pieną, suardomas jame esantis vitaminas C ir kiti labai vertingi baltyminiai mamos pieno komponentai, tarkime, antikūnai, saugantys nuo infekcijų, ir imunoglobulinas A. Atitirpintą pieną reikia sumaišyti. Ir šiaip, laikui bėgant, pienas nusistovi, todėl, prieš naudojant buteliuką, patartina pavartyti, kad susimaišytų pieno ir grietinės sluoksnis.
Iš mamos krūties įprastai teka jos kūno temperatūros pienas. Tokio šiltumo ištrauktą pieną kūdikiui būtų geriausia duoti ir maitinant dirbtinai. Pieną sušildyti galima buteliuką su juo įmerkus į didesnį indą su šiltu vandeniu ar laikant po iš čiaupo bėgančia šilto vandens srove. Patikrinti, ar pienas pakankamai šiltas, mama gali užlašinusi keletą lašų ant savo rankos dilbio vidinės pusės. Tačiau jeigu mamai tenka skubėti prie iš alkio nerimstančio kūdikio, galima jam duoti ir kambario temperatūros pieno.
– Kaip tinkamai derinti žindymą ir primaitinimą savo pienuku iš buteliuko? Jei, tarkime, naujagimis dėl kokių nors sveikatos bėdų yra per silpnas išžįsti reikiamą kiekį pieno. Kai jam itin krinta svoris ir jis prieš maitinimą bei po jo yra sveriamas, kad būtų aišku, kiek suvalgė.
– Įprastai natūraliai pagal poreikį (kada nori ir kiek nori) maitinamas kūdikis žįsdamas pasiima iš motinos krūties tiek pieno, kiek jam reikia gerai augti ir vystytis. Tačiau išties būna, kad dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, jei gimė neišnešiotas, sergantis ar nusilpo, nuolat neprivalgydamas) kūdikis žinda vangiai ir iš krūties neištraukia tiek, kad sustiprėtų ir sparčiau augtų. Tokiais atvejais nebloga išeitis būtų kūdikį pamaitinti papildomai. O geriausias maistas būtų dirbtinai ištrauktas mamos pienas – tas, kurio liko krūtyje, nes mažylis nepajėgė išžįsti pats.
Vis dėlto nepatartina kūdikio iškart pratinti gerti iš buteliuko per čiulptuką. Pirmomis savaitėmis prie buteliuko pripratintas kūdikis ir krūtį gali pradėti čiulpti tarsi čiulptuką, apžiodamas burna vien tik spenelį, o tai gresia ir tuo, kad kūdikis gali neprivalgyti, ir tuo, kad krūtyse gali sumažėti pieno, ir tuo, kad gali būti skausmingai sužaloti speneliai. Todėl ištrauktą mamos pieną (taip pat ir laikinai kaip papildą vartojamą mišinuką) kūdikiui ir ypač naujagimiui geriau duoti kitais būdais: iš puodelio, šaukšteliu, pipete ar švirkštu įpilant į burną.
Naujagimiui ar pirmųjų mėnesių kūdikiui galima pieną suduoti per žindymo papildiklį (vadinamąją papildomą maitinimo sistemą). Tai toks įtaisas, kai ištrauktas pienas ar mišinukas į kūdikio burną teka, jam apžiojus krūtį, per šalia spenelio atsiveriantį lankstų vamzdelį. Tuomet ir kūdikiui nesukeliama painiava (spenelis ir čiulptukas?), nes papildomo maisto jis gauna tarsi tiesiogiai iš pačios krūties, ir krūtyse skatinama naujo pieno gamyba.
