Melas vardan išsigelbėjimo, arba Ko nenumatė nei „Saulelė“, nei „Zuikutis“

Diana, jauna blondinė, besimėgaujanti savimi ir gyvenimu, jau kurį laiką susitikinėjo su Juozu. Iš pradžių tai buvo lengvas flirtas, o paskui peraugo į gražų, džiaugsmą keliantį romaną. Viskas būtų nuostabu, jeigu ne viena smulkmena: Juozas jau senokai vedęs. Tačiau tai tebuvo nedidelis buitinis nepatogumas. Kad ir toks momentas, jog reikėjo susitikinėti dienos metu, kai Juozo žmona dirbdavo. Bet tai tebuvo menkniekis, nes Dianos mylimasis buvo didelės įmonės savininkas ir direktorius, todėl galėdavo bet kurią savaitės dieną pasiimti išeiginę, palikęs darbe vietoj savęs pavaduotoją.

Diana prisimena, kaip vieną rytą atsikėlė labai geros nuotaikos. Ji tarsi žinojo, jog diena bus neeilinė. Moteris su nekantrumu laukė pasimatymo su meilužiu. Juozas tądien irgi buvo nusiteikęs romantiškai, nes žinojo, kad netrukus pasirodys mylima moteris.

Ilgai laukti netruko. Juozas vos spėjo apsitvarkyti namus, pamerkti vazoje gėlių ir pakloti naujus šilko patalus, kai nuaidėjo durų skambutis. Diana tądien atrodė pritrenkiančiai. Miegamajame abu įsimylėjėliai gėrė šampaną, kalbėjo vienas kitam švelnius žodžius, bučiavosi. Bet kiekvienoje pasakoje pačiu įdomiausiu metu ima ir kas nors nutinka. Velniai rautų...