Viena moteris pasakojo, kad buvusysis ją taip seksualiai persekiodavo, kad net teko išsiskirti. Neturėdavo ramybės nei dieną, nei naktį. Menstruacijos, nėštumas, gripas? Visa tai, anot jo, buvę tik išsisukinėjimai, už kuriuos žiauriai bausdavo – nekalbėdavo ir neatlikdavo jokių buities darbų; net vaiko į darželį nebeveždavo. Jam buvo nė motais, kad jos putėje dėl sausumo buvo įtrūkimų, todėl seksas tapdavo skausmingas. Vyras norėjęs net analinio (kas su tais vyrais dedasi? Ne vienas daužosi sau krūtinėn, kad yra prieš homoseksualus, tačiau dažnas nori įlįsti į užpakalį tiesiogine šio žodžio prasme); ir kai ji pagaliau sutiko, jis sugrūdo savo varpą be jokio lubrikanto. Skausmas buvęs baisus, nes plyšo išangė... Taip ji kankinosi apie dvejus metus, kol galiausiai neištvėrė.
Tiesa tokia, kad vyrų valdomoje ir įtakojamoje seksualinėje kultūroje peršamas mitas: ir moteris, ir vyras būtinai nori ir turi mylėtis vos ne kas dieną, juk seksas yra laimė! Seksas yra paguoda! Seksas yra vaistas! Bet ką daryti, jeigu apetitas sumažėjęs, juolab kai moteris vyresnio amžiaus ir, antraip nei vyrui, jai pakanka orgazmo kartą ar du per mėnesį?
