Nors, tiesą sakant, didelis, arkliškas reikalas putėje – ne pati maloniausia patirtis. Tokia bent jau mano draugių nuomonė, bet taip, jos pripažįsta: žiūrėti, čiupinėti tokį gigantą – malonu, bet turėti jį savyje? Kas dieną? Dvidešimt metų iš eilės? Ne jau, ačiū labai. Jau geriau muliažas ant knygų spintos lentynos, taip sakant, ir to visai pakanka. Pažįstu kelias moteris, kurios naudojasi dideliais dildo kaip papildą malonumui sustiprinti, žinoma, su vyro sutikimu. Su vyro, kuris jau susitaikė su mintimi, kad visos kalbos apie penio padidinimą ir storinimą yra laužtos iš piršto ir skirtos mulkiams maustyti, nes penio didinimo operacijos yra ypač pavojingos.
Su moterimis lyg ir viskas aišku: joms tinkamiausias jos mylimo vyro penis ir dydis čia neturi pasaulinės reikšmės. Bet kaip nuo kompleksų išgelbėti vyrus? Kaip elgtis su mažu peniu taip, kad vyrui kiekviena preliudija netaptų savivertės praradimo aktu ir baime neįtikti savo moteriai. Jog ji mintyse galimai lygina jį su kitais arba tyliai bodisi nuosavu turtu, mintyse atlaidžiai kartodama: striukas bukas ponaičiukas...
Ar tikrai pasiruošę išklausyti atsakymą? Galiu garantuoti, kad jis ne vieną porą nustebins. Tad klausykitės. Pradėsiu nuo kultinių simbolių gebėjimo perkeisti tikrovę, kai svarbūs, garbinami daiktai taip sureikšminami, kad ima keisti tikrovę. Net nesusimąstant, ar ta, galvoje slypinti, įteigta idėja pasitvirtina realiame gyvenime, ar ji išvis turi ką nors bendro su tiesa. Taigi, noriu jus visus sugrąžinti į tikrovę, kurioje vyriškasis pasididžiavimas liks pasididžiavimu, nepriklausomai nuo jo dydžio.
Pradžioje priminsiu, kad tikrai ne visose žmonijos bendruomenėse vyro daiktas privalėjo būti gigantiškas. Antikinėje Graikijoje, pavyzdžiui, didelis penis… (Geriau vartosiu gyvesnį lietuvišką atitikmenį – varpa – V. G.) Taigi, senovės Graikijoje didelė varpa buvo tapatinama su vulgarumu, nepadorumu, grotesku. Štai, dramaturgas ir komedijų rašytojas Aristofanas (gyvenęs prieš 2 400 metų), pjesėje „Debesys“ pateikė vyro idealą taip: „Jis, vyras, visada turės spindinčią krūtinę, ryškią odą, plačius pečius, mažą liežuvį, tvirtus sėdmenis ir – nedidelį penį“. Gausybė iš tų laikų išlikusių iliustracijų ir skulptūrų tik paliudija šią tiesą: jose vyrų „pasididžiavimas“ sunkiai įžiūrimas per mikroskopą arba yra rūpestingai paslėptas po mažyčiu figos lapeliu. Visiems gerai žinomas šviesos ir meno dievas Apolonas, savaime suprantama, taip pat vaizduojamas su penkių metų berniuko kapšeliu.
Būsiu įžūli, bet išsakysiu savo nuomonę, su kuo tai galima susieti. Žinomas istorinis faktas, kad antikinėje Graikijoje bei vėliau Romos imperijoje klestėjo homoseksualiniai santykiai. Tai buvo įprastas dalykas, netgi visuotinai priimta berniukų auklėjimo dalis, kai žodžiai mokytojas ir mokinys reiškė gerokai daugiau, nei mes tai suprantame šiandien. Skirtingai nei dabar, senovės Graikijoje homoseksualų niekas nepravardžiavo ir nepersekiojo. Ši realybė, suprantama, diktavo kitokius grožio ir apskritai estetikos kanonus: gražus, tinkamas vyras buvo suprantamas kaip švelnių, moteriškų bruožų, gražiai nuaugęs jaunuolis su apvaliais sėdmenimis ir mažu, nekaltu gumburėliu tarp kojų. Dėl savaime suprantamų priežasčių tuomet vyrai nelabai džiaugėsi pamatę galingą varpą; anaiptol, labiau juos džiugino kuklesnis vaizdas. Žinau, kad šis istorinis faktas nepaguos šiuolaikinių vyrų, išgyvenančių dėl mažos varpos ir svajojančių apie gigantą. Todėl juokais siūlau jiems įsivaizduoti: o kaip jūs patys jaustumėtės tą akimirką, jei jums kas nors tą gigantą…
Moterys, beje, taip pat jaučiasi blogai. Viena mano pažįstama pasakojo, kad didelės varpos judesiai jai kėlė skausmą. Jausmas toks, lyg kažkas buku daiktu bandytų perdurti vidurius. Susikaupti subtilesniems pojūčiams, net orgazmui jai nepavykdavę – įsitempusi laukdavo, ar tik vėl nesuskaudės.
Vis tik didelė varpa – kaip vaisingumo, o ne darbo simbolis buvo ganėtinai populiarus antikiniame pasaulyje Europoje, Vidurio ir Tolimuosiuose rytuose. Toje pačioje antikinėje Graikijoje varpa buvo statoma taip pat dažnai, kaip ir šiandienos kryžiai. Pakelėse ir miestų aikštėse puikavosi galingi falai-stulpai, prie kurių galima buvo sukalbėti mantrą arba padėti puokštę gėlių. Panašiai ir Senovės Egipte; čia taip pat buvo garbinami falai – barzdotas vyras su stovinčia didele varpa buvo įprastas piešinių ant papiruso ar gyvulių odos herojus. Priapo, graikų vyno ir daržovių dievo su didžiule varpa garbinimas Sicilijoje truko net iki XVIII amžiaus. Varpos simbolis buvo bučiuojamas moterų ir net dedamas ant altoriaus bažnyčioje. Jis atsispindi taip pat ir tuometinėje architektūroje bei dailėje – šventyklų ir gyvenamųjų būstų freskose, antkapių bareljefuose ir meno dirbinių puošyboje.
Jeigu jūs manote, kad šiuolaikiniame pasaulyje falo kultas nebeegzistuoja, galimai klystate. Ar stangrūs ir blizgūs, šaunantys į viršų dangoraižiai jums nieko neprimena? Jie, anot feminisčių, simbolizuoja vyro dominavimą, galią, valdžią. Taip, nebyliai, esą vyrai ir toliau demonstruoja „kas čia vadas“. Ir išties susimąstai: kodėl moderniausių dangoraižių formos yra būtent tokios? Kodėl negalėtų priminti putės, austrės, dar kažko, o ne tokio akivaizdaus vyriško daikto?
Sunku nuginčyti, kad falo kultas šiais laikais yra išimtinai vyrų reikalas. Visa pornografijos pramonė, peršanti vyro su gigantiška varpa vaizdą, yra jų rankose, todėl ne kas kitas, o patys vyrai yra atsakingi už kompleksus ir depresijas dėl „pernelyg mažo“. Kai aplink jauną vaikinuką tiek daug susižavėjimo didžiule varpa, kai pornografinių filmų herojai – vyrai turintys tarp kojų net 30 cm., tai galima įsivaizduoti, kas dedasi to vaikinuko sieloje... Kai jam išsimatavus ir suapvalinus, išeina beveik tris kartus mažiau, kas atitinka visiškai sunykusį jo pasitikėjimą savimi. Ypač, kai ekrane mato kaifuojančias moteris, besisukančias aplink arklinį falą kaip aplink šokių stulpą. Vaidinančias, kad joms tiesssioooggg pasakiškai gera… Iškreipta realybė ir mitų apie superfalą bagažas kolektyvinėje atmintyje – visa tai formuoja mūsų seksualinius santykius, požiūrį į save ir savo lytinius organus. Nenuostabu, jog didelė dalis vyrų praranda pasitikėjimą savimi, ypač lovoje. Pasekmes žino visi – dar nespėjus moteriai užsivesti, jau vyras ir baigė, dar nepradėjęs. Kompleksas dėl „per mažo“ gali būti lemiamas veiksnys.
Bet jeigu vis dėlto maga paeksperimentuoti įdomumo dėlei, jeigu, pavyzdžiui, su savo partnere sumanėte pažaisti? Yra daug galimybių padidinti varpą be jokių operacijų, „magiškų“ tampymų ar stebuklingų miltelių. Ar girdėjote apie varpos makštį? Pavyzdžiui, Naujojoje Gvinėjoje yra gentys, kuriose vyrai ant varpos užsimauna makštį – gražiai išmargintą, rankų darbo atributą, kurio paskirtis – ne varpos didinimas ar seksas. Tai daugiau subrendusio vyro statuso simbolis. Bet idėja visai nebloga, todėl ja netruko pasinaudoti „civilizuotas“ pasaulis.
Erotikos prekių kataloguose galima aptikti varpos makštis skirtas seksui. Rašydama šį straipsnį specialiai pasidomėjau ir įsitikinau, kad lietuviai taip pat gali pasipuošti varpą pailginančiomis makštimis ir net šitaip pasimylėti. Taigi, vyrai, jeigu manote, kad jūsų varpa per maža, pasitarkite su savo mergina ar žmona ir – pirmyn. Kuo mes prastesni už Gvinėjos čiabuvius? Modernios varpos makštys taip sukonstruotos, kad moteris beveik neatskirs nuo tikro. Tik „pagerintas variantas“ bus tinkamo dydžio, atitiks visus damos reikalavimus. Aišku, šiek tiek juokinga pagalvojus apie tai, kaip pirmą vakarą su savo išrinktąja vaikinas sako: žinai, gražuole, mano varpa kiek per maža tokiam grožiui kaip tu...Tai šiek tiek ją pasiilginsiu, jeigu tu nieko prieš. Pirma merginos mintis, išgirdus tokį prisipažinimą, greičiausiai bus: „o Viešpatie!“...O gal ji sukliks juoktis, gal susidrovėjusi nutils. Bet kokiu atveju tai iš karto atskleis jos asmenybę. Jei ji protinga, nuramins vaikiną ir pasakys: ok, žaiskime čiabuvius, nors dydis man visai nesvarbu.
Gvinėjos tautelių išradimais varpos ilginimo srityje tikrai galime pasinaudoti; be jokios žalos sau. Pasakysiu atvirai: yra tik vienas tikras būdas – mostelėti burtų lazdele. Visi kiti būdai niekaip mokslininkų nepatvirtinti ir – taškas. Visi bandymai tempti varpą nuo keturių iki šešių valandų per dieną, ir taip kokį mėnesį, šiek tiek pailgina varpą, bet, nustojus tampyti, ji vėl sugrįžta į pirminę padėtį. Jeigu varpos tampymas būtų efektyvus, tai visi vyrai turėtų ne mažesnes kaip po 30 cm. Juk jie masturbuojasi pakankamai dažnai, ir taip visą gyvenimą, taigi, jų varpos turėtų tapti gigantiškomis, bet, sorry, taip nėra.
Be to, tempti varpą yra pavojinga. Galima nutraukti kraujo kapiliarus, galima „sulaužyti varpą“ ir taip toliau. Žinau, nes apie pasitaikančias traumas man pasakojo vyrai, gydytojai. Atvirai pasakius, džiaugiuosi, kad esu moteris, nes taip žiauriai nekęsti savo lytinių organų – tampyti, sukinėti, tatuiruoti, verti grandis ir kaišioti kur papuolė... Fui, kažkokia beprotybė!
O dabar apie tai, kas yra norma. „Rami“ varpa yra apie 9,16 cm., o „maloniai sunerimusi“ – apie 14 cm. Buvo apklausta ir patikrinta apie penkiolika tūkstančių viso pasaulio vyrų ir gavosi štai tokie skaičiai, kurie turėtų džiuginti, o ne sukelti depresiją. Na, o jeigu jau tavo vyras vieną dieną nusprendė, kad jo varpa kažkaip sumažėjo, tai patarkite jam sumažinti savo pilvą. Nes vizualiai kuo didesnis pilvas, to mažesnė varpa. Beje, ponai vyrai, dauguma moterų yra patenkintos savo vyrų varpomis, todėl neikite iš proto. Mes, moterys, iš savo vyrų tikimės dviejų svarbiausių dalykų: gerų tarpusavio santykių ir gebėjimo seksualiai mus patenkinti.
Tai štai ir priėjome prie to neįkainuojamo ir nieko nekainuojančio būdo, kaip būti patenkintam savo varpa. Tai – susitaikyti su padėtimi, kad turi tokią varpą, kokią turi ir mokytis būdų, kaip patenkinti savo antrą pusę. O tokių būdų – kiek nori ir net dangus ne riba. Tik įsikalkite, vyrai, sau į galvą:
- išmokite patenkinti save, patenkindami savo antrą pusę. Kitaip tariant, egoizmui lovoje vietos nėra. Geri santykiai, jūsų pastangos padaryti antrą pusę laimingą – daug svarbiau už varpos centimetrus.
- nustokite žiūrėti pornografiją, jei ji jums varo kompleksus. Apklausos rodo, kad varpos dydis daugumai moterų nėra svarbus. Kartokite tai kaip mantrą tol, kol patikėsite.
- nustokite kamuoti save abejonėmis dėl varpos; geriau paklauskite savo antros pusės, kaip ir kokioje pozoje ją patenkinti. Turite platų „įrankių“ arsenalą: liežuvį, pirštus, lūpas...
- Išmeskite iš galvos mitą, kad „moterys nori didelės varpos“. Už šio mito slypi milijardinis biznis, neturintis jokių sentimentų. Tavo, vyre, vyriškumas tikrai neglūdi didelėje varpoje. Protingos moterys sako, kad seksualiausias vyro organas yra jo smegenys. Lavinkis, pasitikėk savimi ir moterys nesiliaus tavimi žavėtis.
Viskas prasideda mūsų galvose. Tik pakeitę mąstymą, atsikratysime kompleksų, nereikalingų baimių, net depresijos. Kad varpos dydis pats savaime nesuteikia vyrui laimės įrodo ir toks faktas: vienas buvęs pornografijos „aktorius“, turintis 30 centimetrų dydžio varpą, galiausiai ją prakeikė. Nes niekaip nesugebėjo susikurti normalaus asmeninio gyvenimo – negalėjo patenkinti nei savo moters, nei savęs, galiausiai santykiai galutinai žlugo.
Moterys, beje, taip pat turi mokytis kai kurių dalykų, jeigu nori, kad santykiai su vyru būtų sklandūs. Ypač jeigu jis kompleksuoja dėl savo varpos dydžio. Taigi, ir jums primenu svarbiausias taisykles:
- niekada neprikiškite vyrui jo mažos varpos.
- nesišaipykite ir jokiu būdu nelaidykite juokelių šiuo klausimu. Nebent jūsų vyras pats sugeba šia tema juokauti.
- pasiūlykite paieškoti tokios pozos, kuri patenkins jus abu. Geriausia mylėtis iš nugaros, suspaudus šlaunis, arba ant šono. Šiose pozose net ir mažiausia varpa puikiai atlieka savo darbą.
Išvada: geras seksas prasideda nuo gerų santykių, o kai santykiai geri, varpos dydis neturi reikšmės. O gerus santykius kuria protingi, išsilavinę vyras ir moteris, nebijantys kalbėtis apie viską, jeigu net tas viskas nėra labai „patogios“ temos. Atsikračius nereikalingų mitų ir nuoširdžiai kalbantis tarpusavyje, galima išspręsti net pačias kebliausias problemas. Tokiu būdu mažos varpos istorinė bei kultūrinė dilema bus išspręsta ir gyvenime, ir lovoje.
