Moteris prisiminė keisčiausią savo pasimatymą: vėliau išgirdus žodį „vėliavos“ pasidarė bloga

Prieš keletą metų užsiregistravau pažinčių portale – norėjau užmegzti artimus rimtus santykius, tikėjausi, kad ten užklys koks vienišas vyriškis, mes susitiksim, patiksim ir bendrausim... Suvokiau, kad tai – tarsi laimėti aukso puodą, na, bent jau „loterijos bilietą“ pabandysiu nusipirkti, pamaniau... Ir nuo to laiko man drąsiai, be jokios konkurencijos, galima skirti nesusipratėliškiausių pasimatymų dalyvės titulą.

Kodėl į tai įsiveldavau, nesupratau. O žvelgdama iš šiandienos taško matau, kad ne tik gyvenimiškos patirties ar išminties per mažai buvo, bet ir lūkesčių per daug turėjau... Ir kartais tie vyriškiai, kuriuos tada vadindavau keistuoliais (švelniai tariant), būdavo niekuo dėti. Tai aš prisikurdavau lūkesčių prisisvajojusi apie, mano supratimu, idealius pasimatymus ir tobulus vyrus.

Šį kartą papasakosiu vieną iš savo pasimatymų, bet prieš tai – keli pastebėjimai apie vyriškų anketas.