Ar pilvo diegliai iš tiesų toks naujagimių ir kūdikių neįveikiamas baubas?
Kalbamės su kineziterapeute, osteopate Migle Bliuviene.
Tikrieji pilvo diegliai su daug kuo painiojami. Tai pastebėjau per savo netrumpą praktiką, dirbdama su kūdikiais. Kai vaikelis verkia, mums reikia greito atsakymo – kodėl. Ir visada turime pasiruošę patogius šab¬lonus: jeigu naujagimis verkia, vadinasi, jam pilvo diegliai, tad bandome lankstyti kojas ir laukiame, kol praeis.
Tikrieji pilvo diegliai gali kamuoti iki trijų mėnesių, nes naujagimio organizmas dar prie daug ko neprisitaikęs, žarnynas dar „nemoka“ stumti, tiesiog neišsivystę lygieji ir visi kiti raumenys. Kadangi žarnynas dar neveikia taip, kaip turėtų, vaikeliui reikia kažkaip gelbėtis, kad tas maistas, kuris patenka į žarnyną, judėtų, neužsistovėtų, kad šalinimo veikla veiktų laiku. Kai vyksta kokie nors spazminiai procesai žarnyne, vaikas riečiasi į vieną ir kitą pusę, lošiasi atgal – tą jis kol kas ir temoka, be to, žinoma, verkia, nes jam skauda. Dar mažiukas bando daryti judesius rankomis ir kojomis, bet šitai jam kol kas sunkiai sekasi, dažniausiai kojytės būna prilenktos ir jas judina būtent tokioje pozicijoje. Vaikelis dar negali padaryti kojytėmis judesių „sulenk, ištiesk“, tai jam pavyksta paprastai nuo trijų mėnesių. Taip lankstydami kojas kūdikiai savitai pajudina pilvuką ir patys sau palengvina žarnyno peristaltiką – apsisaugo nuo spazmų ir maisto užsistovėjimo. Taigi pilvo diegliai pirmaisiais mėnesiais įvyksta, nes yra sutrikusi maisto judėjimo žarnynu funkcija.
Kalta mamos mityba
Kartais atrodo, kad naujagimiams pilvą skaudą vos ne nuo gimimo. Tai jau įvyksta, drįsčiau teigti, dėl mamos mitybos. Kažkada mamos dėl pienuko gamybos gausiai gerdavo kmynų arbatos su pienu arba valgė varškės su uogiene, o jos žindomam leliukui skaudėjo pilvą greičiausiai dėl karvių pieno laktozės netoleravimo. Dabar mamų maistas tapo dar įvairesnis – visokie sušiai, picos ir pan., jame yra įvairių priedų – aštrių, modifikuotų, sudėtinių riebalų ir kt. Pačios mamos organizme vyksta ne itin malonūs rūgimo procesai, jie nepatinka leliukui. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad į mane besikreipiančių apie 60 proc. mamų prisipažįsta pačios nuo vaikystės turinčios virškinimo problemų. Pagimdžius tie procesai (rūgimo, puvimo, disbakteriozės), kurie nuodija organizmą, įvairiais būdais per žarnyno sieneles veikia mamos kraują, limfą ir pagaliau pienuką. Vaikelis su mamos pienu gauna daug rūgimo bakterijų – pirmiausia tai skatina atpylinėti, nes organizmas bando apsiginti, apvirškina maistą, nustumia tolyn į žarnyną, o ten ir prasideda pilvo diegliai. Taigi tie pilvo diegliai ir tapo tokie neišgyvendinami... Maisto produktai labai keičiasi, jie gal ir skanesni, bet tikrai nepalengvina pilvo reikalų – nei mamai, nei vaikui.
Vitamino D stoka
Net jei mama maitinasi tobulai sveikai, o vaiką kankina diegliai, nereikia išsigąsti: jų kartais bus, bet greitai ir praeis. Sakyčiau, normalu, kai pirmaisiais mėnesiais diegliukai kamuoja kartą per dieną, be to, dar tikrai nepadeda mamos mitybos nuodėmės arba kiti dalykai. Pavyzdžiui, per pirmąjį mėnesį vaikelis priauga 1–1,5 kg, o dėl greito augimo proceso ima trūkti vitamino D, tuomet sujautrėja nervų sistema, ir menkiausias diegliukas, nežymus paspazmavimas prieš išeinat orui ar tuštinantis kūdikiui būna labai skausmingas. Būtent dėl vitamino D trūkumo vaikelio organizmo jautrumas itin padidėja. Jis sunkiai užmiega, tenka ilgai čiūčiuoti, keičiant kūno padėtį, mažylis ima drebėti, skėsčioti rankytėmis, virpa smakriukas, stipriai lošia galvą. Tai – naujagimystės refleksai, kurie laikui bėgant turėtų dingti, bet būtent dėl vitamino D stokos tie procesai būna stipriau išreikšti.
Kaip gelbėtis?
Vaikeliui sukurkite patogią poziciją – paguldykite ant pagalvės vikšrelio poza, minkštai, kur galėtų tiesiog atsipalaiduoti visu kūneliu, ypač svarbu atpalaiduoti tas vietas, kurios įsitempusios, lengvai ir švelniai pajudinkite kojytes, galvytę padėkite ant paaukštinimo – dings kakliuko įtampa. Kai „išjungiame“ visus dalykus, kurie didina įtampą, pasitarę su specialistu, sureguliuojame vitamino D trūkumą, verkimo priepuoliai nuo tikrų ar netikrų dieglių ima ir sumažėja arba visai išnyksta.
Pirmą mėnesį dar neturėtų labai stipriai kankinti tie diegliai, truputį paverkia, truputį pilvukas pakliurksi, pakanka šiek tiek leliuką pasiūbuoti, pajudinti. Antrą gyvenimo mėnesį po truputį pilvukas turėtų reguliuotis, nes mažiukas jau pripranta prie mamos pieno, bet tada įvyksta augimo šuolis, ir vėl viskas prasideda iš naujo. Augimo šuolis gali būti tiek masės, tiek ūgio, atminkite, kad ir kokių stebuklų ieškotume, palengvinti augimo procesus galima tik optimalia vitamino D doze. Tik mankštos, masažai ir visos kitos terapijos nesuveikia.
„Nesukite“ kūdikiui pilvuko
Neretai mamos klysta bandydamos padėti mažiukams visaip juos „minkydamos“. Vienas iš mitų – sukti vaikui pilvuką, o dar pagal laikrodžio rodyklę. Pačios pabandykite – kai jums išpūstas pilvas, atsigulkite ir pamėginkite brūžinti aplink bambą, pamatysite, koks tai menkas malonumas. Kai vaikeliui neva glostote pilvą, jūs jį dirginate, aišku, jis pradės muistytis, spardytis, rėkti, taip ir prajudins tą savo pilvuką, bet yra ir malonesnių būdų. Panešiokite ant pilvo – pasiguldykite kniūbsčią leliuką sau ant rankos, kai jūsų delnas – po jo pilvuku, tokioje padėtyje pasiūbuokite. Panešiokite ant peties. Tai turėtų atrodyti taip – kojytės sulenktos „varliuku“, o krūtinė ir pilvukas ant peties, prilaikykite galvutę; štai tokia vikšrelio poza su švelniu spaudimu į pilvuką, o savo kūnu jį dar ir pašildome.
Tinka visokios vadinamos fleksinės arba lenktos padėtys, pavyzdžiui, pasiguldykite ant kelių, pusiau sulenkę kojas, pasidėkite kūdikį veidu į save, maždaug 45 laipsnių kampu, panašiai kaip gultuke ar automobilinėje kėdutėje, bet mamos kūno niekas nepakeis, jam ten šilčiau, jaukiau, saugiau nugarai, dubeniui, kojytės sulenktos. Tokioje padėtyje tiesiog pasiūbuokite, paliūliuokite. Taip mes padarome lenkimo ir tiesimo judesį už leliuką, nes jis to dar negeba. Gerai yra pakelti ir pajudinti ne tik kojytes, bet ir dubenį – pakiškite savo rankas po jo užpakaliuku ir šiek tiek kilstelėkite. Kai panešiojame vaikiuką vertikaliai, pakėlę jo kūnelio viršutinę dalį, taip paspaudžiame krūtinės ląstą, kartu – diafragmą, o šioji spusteli žarnyną ir padeda lengviau judėti maistui. Iš tiesų mes tik įsivaizduojame, kad pilvuke tarsi koks gumbas įstrigo, viską spaudžia, o dažniausiai tai rūgimo procesai gamina mažiukus burbuliukus ir dirgina žarnyno sienelę.
Kai mama smaližiauja, kenčia vaikelis
Apie trečiąjį mėnesį pilvo diegliai turėtų labai sumažėti. Atėję į mano konsultaciją tėvai tai išgirdę dažnai ima juoktis, neva aš kalbu nesąmones. Kai nusiraminę pasišnekame, vis dėlto paaiškėja, kad mama būna trupučiuką „nusidėjusi“, žino, kad negalima ko nors valgyti, bet suvalgė, kad ir torto gabaliuką, nes „baisiai norėjo“. Šiaip gal jis jai ir nepakenktų, tačiau ten buvo neaiškių riebalų, daug cukraus, pieno produktų. O, jei buvote svečiuose ir valgėte visokiausių vaišių, kad ir nedaug, bet primaišėte, paskui pažindėte kūdikį, ir jam naktį prasidėjo baisiausi pilvo reikalai... Jums net į galvą nešaus, kad mažytis torto gabaliukas tiek bėdos gali pridaryti. Reiktų save pasekti, o ypač tada, kai keičiasi sezonai. Nepadauginkite pomidorų, moliūgų ir kitų gėrybių. Neretai girdžiu, kad pilvo diegliai būna „kalti“ ir dėl pusmetinuko naktinio nemiegojimo. Jeigu vaikas dar labai daug minta mamos pienu, manoma, įtakos turi jos mityba. Galbūt jūsų pieno jam per daug, gal tai nebenormalu fiziologiškai, gal mažyliui tiesiog reikia daugiau įvairiausių košių. Gal mamos itin ilgai žindydamos nori atrodyti didvyrėmis, tik klausimas – prieš ką? Prieš save greičiausiai, nes vaikelis gal mieliau valgytų ir ką nors kitką... Tai labai jautri ir asmeniška tema, kiekvienas sprendžia pats.
Užauga ir be dieglių
Tikrai yra vaikiukų, kurie užauga nekamuojami jokių baisiųjų pilvo dieglių. Šiek tiek suverkia, šiek tiek pasiraivo, šiek tiek pirsteli, ir tiek tos bėdos. Pilvo diegliai tikrai nebūtinai turi kankinti kiekvieną vaiką. Šiuolaikinės mamos (kalbame apie maždaug trisdešimtmetes) pačios neretai varginamos dirgliosios žarnos sindromo, todėl jų vaikai dažnai gimsta jau su gana didele disbakterioze, t. y. gerųjų bakterijų gimdami iš mamos mažai tegauna. Aš nesu teoretikė, esu praktikė ir matau visas tas problemas, kai mamai tenka nutraukti žindymą, nes leliukui bloga nuo jos pieno. Skauda tokiai mamytei širdį neišpasakytai, bet galima savo pienuko nebeduoti po truputį, judviejų ryšys niekur nedings. Svarbu ir vaiko sveikata bei pojūčiai.
Berniukai ir mergaitės
Sakoma, kad berniukus pilvo diegliai kamuoja dažniau, – negaliu pasakyti labai tiksliai. Galbūt berniukai iš tiesų dažniau patiria tuos tikruosius pilvo dieglius, nes fiziologiškai yra šiek tiek kitokie – tankesni kaulai, raumenų skaidulos trumpos, greitos ir reaktyvios. Taigi ir spazmai iš žarnyno teoriškai turėtų būti stipresni, reaguoja berniukai į juos paprastai staigiau ir spontaniškiau. Be to, jie mažiau kantresni, tiesiog šitaip sutvertas jų kūnas – greičiau į viską reaguoja. Taip turėtų būti pagal fiziologiją, tačiau dabar skirtumai tarp berniukų ir mergaičių labiau išsitrynę. Anksčiau aiškiai matydavosi, kad berniukas didesnis, stambesnis, jo raumenys ryškesni, o dabar tokio aiškaus skirtumo nebeliko. Gali būti mažutis smulkutis berniukas ir stipri raumeninga mergaitė. Jau ir tėvai menkai patiria fizinį krūvį, todėl jų vaikai paveldi tokį raumenų tonusą, kokį gyvenimą nugyventi jis ruošiasi. Ne mano čia išsigalvojimai – jau iš senų senovės buvo žinoma, kad aristokratų vaikai gimdavo silpnesnės sveikatos.
Tai įdomu
Kai vaikas nuolat siekia krūties, atrodo, jau ir pasisotinęs, viena iš priežasčių gali būti ta, kad
taip jis nori nuraminti graužiantį rėmenį ir pilvuko skausmą.
Kaip atpažinti?
Tikrieji pilvo diegliai, nevaldomi ir tarsi nežinia iš kur atsirandantys, yra periodiški, vaikelį pakilnojus arba jam pasituštinus normalia konsistencija, palengvėja. Jeigu mažylis tuštinasi kietai, tai – ne tikrieji pilvo diegliai, o problema, susijusi su iš mamos gaunamu maistu.
Į pagalbą – vystyklas
Jeigu vaikas dažnai atpila ir verkia iš skausmo, tai jau gali rodyti skrandžio problemas. Jį net gali kankinti refliuksas. Pirmiausia sureaguos skrandis, jei mamos piene yra ko nors netinkamo. Jeigu mama tik pavalgiusį leliuką ima visaip kilnoti, lankstyti, rengti, mažyliui ir jo pilvui tai gali nepatikti. Jis dar neturi vadinamojo raumeninio korseto. Anksčiau, kai vaikus vystydavo, jie būdavo mažiau visaip lankstomi, vystyklas padėdavo harmoningai užgesti naujagimystės refleksams, be to, vaikiukai mažiau atpylinėdavo.
Ankstukai ir sunkiai gimę
Ankstukai dažnai kenčia nuo pilvo dieglių, nes jų žarnynas dar labiau nesubrendęs. Visokie glostymai, lankstymai gali dar smarkiau suaktyvinti fiziologinius refleksus, sukelti dar didesnius viso kūno spazmus. Tokiam vaikeliui labai svarbu pirmaisiais mėnesiais gyventi tarsi kengūros krepšyje.
Ankstukų mamoms tikrai nereiktų nerimauti, kai vaikelis sulenktos, suriestos pozicijos, – jam tai naudinga. Būti prie mamos nešioklėje, vaikjuostėje naudinga ir itin jautriems naujagimiams, patyrusiems ilgą ir sunkų gimimą, jei buvo skatinama ar daryta cezario pjūvio operacija. Jiems tinka ir saviti lizdeliai, kur įtaisomi vikšrelio pozomis.
