Pradėjęs karjerą ant Palangos tilto, iš Panevėžio kilęs atlikėjas tęsė pasirodymus prie gimtojo miesto turgaus prieigų, kur dėl vietos teko kovoti ir su romų tautybės atstovais, galiausiai, žingsnis po žingsnio, pradėjo groti baruose, privačiuose renginiuose, prisijungė prie įvairių gyvų muzikinių grupių ir ne kartą pasirodė populiariuose TV projektuose, tačiau, kaip pats įvardino, televizinis spindesys jo nei kiek nežavėjo, nors sekėsi puikiai.
Justui buvo pasiūlyta sudalyvauti net ir „Voice of Spain“ projekte, bet vaikinas su organizatorių pasiūlymu nesutiko. Jau trejus metus Justas yra apsistojęs Valensijoje, Ispanijoje. Talentingas atlikėjas čia uždarbiauja grodamas prie kavinių terasų, įvairiuose skveruose ar paplūdimyje, taip pat tenka pasirodyti ir privačiuose šventėse ar restoranuose, baruose.
Kaip teigia vaikinas, žiemomis, per mėnesį, gatvėje jam pavyksta užsidirbti iki 1200 eurų, o vasaros sezono metu atlygis kartais siekia ir 2000 eurų. Nuoširdumo nestokojantis Justas pasakojo, kaip dar prieš kelias savaites save išbandė grodamas viduje metro.
„Oho, kaip gerai sekėsi. Žmonės tiek pinigų duoda. Tik dėl vienos dainos. Viena daina – ir surinkau iš žmonių 10 eurų, tai vieną sugroju, sudainuoju ir išlipu. Tada į kitą įšoku. Kol per valandą grįžau iki namų, turėjau visą 70 eurų“, – džiaugėsi dainininkas, bet pridūrė, jog taip elgtis yra rizikinga, nes patruliuojanti apsauga gali atimti visą turimą aparatūrą, iškviesti policiją ir išrašyti baudą.
„Laukiu to pirmo karto, kai pagaus. Nustatysiu šunišką veidelį, apsimesiu, jog nelabai žinojau, sakysiu esu iš kitos šalies, tai jei per pirmą tokį pagavimą paleis – daugiau su kubu nebegrosiu. Iki to pirmo karto, sakau, reikia surizikuoti, nes ispanai labai džiaugėsi pasirodymu metro ir sulaukiau daug pagyrų. Dabar čia jau viskas uždaryta, tai nors tiek džiaugsmo, nors pirmam tokiam kartui netrūko jaudulio ir prakaito lašelių", – pridūrė Justas.
Vaikino gabumus, jam būnant ketverių metų amžiaus pastebėjo taip pat dainuojanti mama. Nuo pat pirmos klasės Justas lankė tuometinę Panevėžio muzikos konservatoriją (dabartinė V. Mikalausko menų gimnazija), kur buvo pasirinkęs papildomas akordeono, o vėliau gitaros pamokas.
Atvirame pokalbyje su Justu netrūko nutrūktgalviškų istorijų ir betarpiško vaikino atvirumo. Vaizdo pokalbio pradžioje talentingo muzikanto pirmi žodžiai skambėjo taip: „Palauk dar biški, dviratį patrauksiu iš vaizdo, nu ir reikia pasipurkšti kvepalų prieš interviu“, – visiškai linksmai pradėjo Justas.
Na ir viskas, išvarydavau grot ant tilto ir užsidirbdavau pinigų, jau nuo 14 metų mamos jų nebeprašydavau“, – apie pirmuosius muzika uždirbtus pinigus pasakojo atlikėjas.
Ant Palangos tilto pradėjęs groti muzikantas grįžęs į Panevėžį sugalvojo groti prie pagrindinės miesto turgavietės. Atlikėjas nepamiršta, jog iš pradžių to bijojo, nes turgaus teritorijoje rinkdavosi romai, bet visgi išdrįso savo jėgas išbandyti ir toje vietoje.
„Palangoje groti buvo žymiai drąsiau, nei Panevėžyje. Vis tiek mano mieste būdavo visokių marozų, tai buvo baimė, kad gal atims daiktus ar ką. Tačiau išdrįsau grot prie turgaus, nes ten bobulkos tikrai daug primesdavo. Vieną kartą pagrojau, prasilaužiau, pamačiau, kad išeina užsidirbti ir iš karto nusipirkau elektrinę gitarą. Pamenu, kaip vieną kartą čigonai bandė reketuoti. Priėjo ir sako: A girdi, jei tu čia nori grot, duok červonsą (10 litų). Paklausiau, kas bus jei neduosiu. Tada man parodė toliau esančius draugus ir paaiškino, kad tokiu atveju teks susimokėti visiems po dar tiek pat. Daviau ir išėjau, daugiau į tą vietą negrįžau. Taip pradėjau groti kitoje vietoje, kur baigėsi pastarųjų teritorija. Tokia buvo mano pradžia gatvėje, tiesiogine ta žodžio prasme“, – prisiminimais dalinosi J. Čekatauskas.
Jau nuo 16 metų dainininkas pasakoja sulaukęs daugiau įvairių pasiūlymų pasirodymams gimtojo miesto baruose ar kituose mažuose renginiuose, bet tikina niekada nesustojęs groti gatvėje. Dar vėliau, jau būdamas 19 metų, išvyko dirbti staliumi į sostinę, kur laisvu nuo darbu metu grodavo Pilies, Literatų gatvėse, naktimis – prie Islandijos ir Vilniaus gatvių sankirtos.
Pirmasis rimtesnis vaikino, kuris save pristato „Tiux“ slapyvardžiu, koncertas su grupe įvyko „Jamaika Hostel“ Vilniuje, vėliau sekė privatūs užsakymai ir kiti barai. Kaip pasakojo Justas, gyvenimas Vilniuje buvo pilnas nuotykių ir linksmybių, bet staliaus darbas daug džiaugsmo neteikdavo, tad teko pakeisti ne vieną darbovietę, o vėliau išvis atsisakyti oficialaus uždarbio ir visas jėgas atiduoti gatvei ir muzikai.
„Tuo metu mano galvoje buvo draugai, vakarėliai ir merginos. Ilgai neišdirbdavau, teko keisti kokius 4 darbus. Siela vis šaukė, kad turiu eit groti į gatvę. Nemėgdavau staliaus darbo. Galvodavau, kas čia per gyvenimas, dar pirštus nusipjausiu toje lentpjūvėje. Pasižiūri į bendradarbius – visi tokiais pragertais veidais, būdami be kelių pirštų man su tuo pačiu delnu 4 alaus rodo nupirkt”, – prisiminimais apie sunkius laikus dalinosi muzikantas.
Paklausęs draugo patarimo, Justas metė visus darbus ir atsidavė gatvės muzikai. Gatvėje susipažino su daug kitų muzikantų, pradėjo koncertuoti grupėse „The Swing Cats“, vėliau „Cosmic apple“, bet šiuose grupėse atlikėjas dainavo panašiai po vienerius metus. Grojant tokioje aplinkoje būta ir įdomesnių susitikimų – vieną kartą Justą sudainuoti pakvietė laida „Kitokie pasikalbėjimai“.
„Grojau Pilies gatvėje – priėjo Justinas Jankevičius. Paklausė, ar noriu pagroti laidoje ir atsakiau, kad gerai. Kitą dieną mane pasiėmė ir nuvažiavome į filmavimą. Labai fainai buvo, daug pašnekėjome, atsisėdome ant bortelio, alaus atsigėrėm, labai šiltas žmogus pasirodė. Po to filmavimo teko gatvėj sutikti merginų, kurios atpažino ir negailėjo man gražių žodžių dėl pasirodymo. Buvo labai faina“, – pasakoja Justas.
Justas dar prieš atsikraustydamas į Vilnių dalyvavo projekte „Chorų karai“, gerokai vėliau sudalyvavo „X faktoriuje“, kur surinko visus „taip", tačiau sako, kad ten jam visiškai nepatiko, nes pasmirdo sintetika: „Norėjau pabandyti, o kai nori pabandyti reikia pasirašyti ir sutartį. Įsipareigojau ir pabėgau. Ieškojo jie ten manęs, bet nerado“, – linksmai priduria vaikinas.
Justas taip pat pasirodė LRT rengtuose muzikiniuose projektuose ir laidose, tačiau vaikino svajonė buvo visai kita. Jis norėjo keliauti aplink Europą ir groti gitara.
„Daug pinigų neturėjau, susipirkau viską, ko reikia, susiruošiau. Žiūriu, liko koks 150 eurų. Vien bilietas nuo Vilniaus iki Berlyno kainavo 50 eurų, o dar reikėjo hostelio ir visų kitų dalykų. Į viską žiūrėjau optimistiškai ir nuteikiau save, kad pinigų „užsigrosiu“. Keliavau, nebijojau, bet juk dar tada buvau niekada nevažiavęs metro, nežinojau, kaip rasiu man reikiamas vietas, tai buvo baisu tik dėl to. Visos tokios kelionės vyksta su nuotykiais ir daugybe sutiktų žmonių. Pabuvau Berlyne kokias 4 dienas, tada traukiau į Bremeną, Amsterdamą, Arnhemą, Briuselį, Anglijos miestus ir miestelius, Škotiją, Paryžių. Amsterdame pasirodė keista, jog nėra muzikantų gatvėse, nuėjau į policiją paklausti, ar galiu groti. Groti leido, tačiau sakė, kad čia negalima už tai imti atlygio. Neturėjau ką veikti ir vis tiek nusprendžiau groti, tai žmonės pinigus dėjo už nugaros ant žemės. Toliau keliavau į Škotiją, ten daug lijo, sirgau. Anglijoje viename miestelyje nemažai užsidirbau, o pačiame Londone daugiau ilsėjausi. Paryžiuje – labai šlykšti policija, bet sutikau labai fainą juodaodę. Apvažiavau labai daug Prancūzijos, ten iš tiesų patiko, nors buvo ir tokių akimirkų kai kišenėje turėjau tik 5 eurus, už kuriuos nusipirkdavau vyno butelį, o nuotykiai ir kelionė tęsdavosi toliau. Nuo Prancūzijos sekė Ispanija, toliau Portugalijos miestai – Porto, Lisabona, toliau kelios savaitės pas draugę Valensijoje, Barselona, Marselis, Nica, Milanas, Ciurichas, Miunchenas, Berlynas ir namai“, – pasakojo dainininkas.
Justas pasakoja, kad daug kas jo gyvenime priklauso nuo sutiktų merginų. Kadangi Valensijoje gyveno draugė iš Lietuvos, jis ilgai gimtinėje neužsibuvo ir patraukė kurtis gyvenimo į Valensiją, vedamas meilės. Valensija Justui buvo patraukli tiek gyvenimo sąlygomis, tiek geru uždarbiu gatvėse, todėl vaikinas ten gyvena jau trečius metus.
„Yra du dalykai apie Valensiją. Vienas – kodėl man patiko tada, o kitas – kodėl man tai patinka dabar. Tada neturėjau vietinių draugų, bet stebino geras oras, kuris leidžia groti visus metus be perstojo ir nemažai „užsigroti“. Žmonės laimingi, visi šypsosi. Mačiau didelį skirtumą tarp Lietuvos ir Valensijos. Tarsi iš šaltos vonios į karštą. Supratau, kad čia galiu ir taupyti, nusipirkti ką noriu ir dar liktų pragyvenimui, atostogoms. Pažinti visą tą kraštą, aktyviai leisti laisvalaikį – visa tai mane prilaikė. Žinoma, ir ta meilė. O jei dabar – tai jau esu be meilės, išsiskyręs. Turiu daugiau draugų ir bendraminčių, žmonių kurie nori padėt man įsirašyti dainas ar filmuoti vaizdo klipus. Valensijoje yra daug gerai dainuojančių žmonių, bet jie negroja gatvėse. O aš iš visos širdies – visą laiką ir tik gatvėje, todėl mane čia pastebi ir pažįsta. Aš visur ir visada. Naktį, dieną. Gal nelabai tautiškai pasakysiu, bet kuo toliau, tuo labiau čia noriu likti, nes neblogai moku ispanų kalbą ir visiškai įsitraukiu į vietinį tempą ir gyvenimą“, – sako gatvės muzikantas.
Justas prisimena laiką, kai dar prieš karantiną kelioms žiemos savaitėms buvo grįžęs į Lietuvą ir čia sukūrė dainą apie vasarą, kurią ir nori padovanoti visiems lietuvaičiams.
„Tas visas klimatas čia tikrai nežavėjo. Visa tamsa, šaltis, melancholija. Jaučiausi, kad jau norėjau grįžti į Ispaniją. Vedamas to jausmo per 15 minučių parašiau dainą apie vasarą. Labai lengvai susidėliojo mintys ir žodžiai. Pagrojau vieniems, pagrojau kitiems – visi taškosi, visiems faina. Susirepatavome čia su grupe, pagrojom koncertuose ir visiems patiko. Taip ją įrašėme Vilniuje. Pamenu, kad vaizdo klipą norėjau nufilmuoti jau Ispanijoje, taip ir padariau“, – pasakojo Justas.
Vaizdo klipo kūrėjai dainininką sutiko taip pat grojantį gatvėje ir pasiūlė jam padirbėti kartu, nes liko sužavėti jo talentu. Taip gimė jo kūrinio „Vasara“ ekranizacija. Iš pradžių filmavo miškuose, po to kalnuose, o vėliau rengė specialų vakarėlį draugams ir kelių dienų filmavimus baigė Valensijos paplūdimyje. Būtent šiuo metu Justas apsisprendė surengti vaizdo klipo premjerą draugams ir kitiems lietuvaičiams.
Paskutinėmis dienomis Valensijoje taip pat sugriežtintos karantino sąlygos, gatvėse labai daug policijos, keičiasi įprastas gyvenimas. Justas sako, kad vis rizikingiau yra eiti groti į gatves ar metro, tad daug laiko tenka leisti namuose, nors dar vos prieš savaitę tą daryti galėjo laisvai ir nepriklausomai tiek paplūdimyje, tiek įprastuose miesto skveruose. Taip pat dainininkas prideda ir tai, jog visiškai nenori kalbėti apie karantino sąlygas jo gyvenamame mieste, nes jam ir taip skaudu dėl lietuvių, kuriems viskas tęsiasi taip ilgai. Justas džiaugiasi tuo, kad tokiu metu pristato naujausią savo vaizdo klipą, kuris spinduliuoja vasaros nuotaikomis, šiluma ir yra skiriamas visiems esantiems Lietuvoje.
