– Kaip atskirti, kada asmuo yra girtuoklis, o kada jis tampa alkoholiku?
– Alkoholizmas – tai liga, todėl reikia sakyti ne „tampama alkoholikais“, o susergama alkoholizmu. Girtuokliavimas – tai dar ne alkoholizmas. Daug kas alkoholikais vadina „pijokus“, kurie trainiojasi aplink konteinerius arba girtuoklius, kurie mėgsta linksmą gyvenimo būdą. Moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje nesaikingai alkoholį vartoja maždaug kas antras suaugęs žmogus. Ir tai nereiškia, kad tas kas antras serga alkoholizmu.
Tačiau „pijokas“ gali sustoti gerti, o alkoholikas – ne. Štai vakarėlis, kuriame puotaujama, padauginama alkoholio. Ryte daugelis išsiblaivys, kad ir su skaudama galva eis toliau ir gyvens. Tuo tarpu alkoholikas tam, kad galėtų gyventi toliau, turės vėl išgerti. Žinoma, tie girtuokliai, kurie geria dažnai arba daug, labai rizikuoja susirgti alkoholizmu, nes kiekybė anksčiau ar vėliau pereina į kokybę. Žmogus, kuris nori žinoti, ar turi priklausomybę alkoholiui, turėtų sau užduoti tokius du klausimus: ar dažnai kitą rytą jaučiate pagirias ir ką darote, kad nejaustumėte pagirių. Būtent šie klausimai parodo, ar žmogus serga alkoholizmu, ar tik turi ydą – girtuokliavimą. Alkoholizmas nuo girtuokliavimo kaip ydos skiriasi tuo, kad priklausomybę turintis žmogus sieks vėl kuo greičiau išgerti, kad „pataisytų sveikatą“, o tiesiog girtuoklis vėl išgerti nenorės rytojaus rytą, nes savo prastą būseną sieja su alkoholiu – jį nuo alkoholio kitą rytą gali net nupurtyti.
– Žodžiu, kitą rytą alkoholikui būtinas „sveikatos pataisymas“?
– Ryte išgėrus sveikata nepasitaiso, alkoholikas išgeria tam, kad galėtų ištverti nepakeliamą būseną. Geria, nes negali negerti. Štai girtuoklis, „pijokas“ iš vakaro mėgaujasi alkoholiu, o ryte jis atrodo šlykštus – net prisiliesti prie jo negali, nuo minties apie alkoholinius gėrimus ima pykinti. Tuo tarpu alkoholikas beveik visada bjaurisi alkoholiu, bet geria todėl, kad kitaip negali. Negali ištverti blaivios būsenos. Žinau atvejų, kad kai žmogus patenka į tokią situaciją, kai negali gerti, pavyzdžiui, yra darbe, turi vairuoti, ruošiasi eiti pas gydytoją, su savimi turi gudobelės ar valerijono tinktūros, kad galėtų karts nuo karto gurkštelti, bet turėtų pasiteisinimą, dėl ko nuo jo sklinda alkoholio kvapas.
– O kaip nėščios moterys, irgi svaiginasi tinktūromis?
– Nebūtinai. Tinktūras paminėjau tik kaip pavyzdį. Alkoholikės pastojusios elgiasi dvejopai: arba toliau geria, arba susiima ir nustoja gerti.
– Vadinasi, alkoholikai vis dėlto gali nustoti gerti tiesiog valios pastangomis?
– Oi, ne. Tai laikina. Viena mano klientė pasakojo, kad kai pastojo, dar nebuvo peržengusi tos ribos, nuo kurios jau nebegalima kontroliuoti suvartojamo alkoholio kiekio. Buvo jauna, nėščia, kaip ir visos būsimos mamos jaudinosi, kad tik vaikutis gimtų sveikas. Taip, ji susiėmė ir negėrė, nes buvo tokios aplinkybės, rūpestis ir atsakomybė dėl būsimo kūdikio sveikatos vertė susilaikyti nuo taurelės. Visgi tai tik išorinės aplinkybės. Minėtoji būsima mama visą nėštumo laiką ir jau pagimdžiusi norėjo gerti, ji net sapnuodavo alkoholį, pasidarydavo nealkoholinį kokteilį su kola ir įsivaizduodavo, kad geria tikrą alkoholinį kokteilį. Kuomet nustojo vaiką maitinti, tą pačią dieną prisigėrė. Kai ragavo pirmąjį gurkšnį alkoholio po ilgo laiko, jis atrodė šlykštus, bet vis tiek negalėjo susilaikyti negėrusi. Ir vėliau ši klientė susiimdavo, negerdavo kurį laiką, bet tai nepadėjo. Taip ir atsidūrė pas mane prašydama pagalbos.
– Nejaugi iš tiesų žmogus negali suimti savęs į rankas ir tiesiog negerti, kad ir kaip norėtųsi? Girdėjau ne vieną tokį atveją, kai žmogus tiesiog nutarė nebegerti ir nebegeria.
– Vien tik valios pastangomis mesti gerti gali tik girtuokliai, „pijokai“. Valios pastangomis yra atsikratoma ydos, o ne pasveikstama nuo ligos. Alkoholikas gali būti kurį laiką blaivus, bet paskui atsigriebs su kaupu. Yra daug tokių alkoholikų, kurie negeria, pavyzdžiui, mėnesį, kelis mėnesius. Yra tokių, kurie ištveria net metus, bet paskui vis tiek užgeria. Blogiausia yra tai, kad alkoholikams yra be galo sunku pripažinti, kad jie serga, kad turi priklausomybę nuo alkoholio. Bandymai tiesiog imti ir nebegerti alkoholikams baigiasi nesėkme. Jeigu girdėjote tokių istorijų, kad asmuo susiėmė ir metė gerti arba geria labai nedaug ir tik per šventes, tai ten ne alkoholikai, ten tik ydų turintys žmonės, o ne sergantys alkoholizmu. Vien tik susiimti ir negerti alkoholikui nepavyks, jam reikalinga ilgalaikė integruota pagalba.
– Kodėl vieni žmonės, net ir piktnaudžiaudami alkoholiu, nesuserga alkoholizmu, o kiti greitai įklimpsta?
– Piktnaudžiaujant svaigiaisiais gėrimais yra labai rizikuojama, kad sutriks fermento, atsakingo už alkoholio skaidymą, gamyba. Organizmas nebesugebės jo pagaminti tiek, kiek reikia. Būtent šio fermento trūkumas ir lemia priklausomybės ligas. Nesaikingai vartojant alkoholį, jo reikia vis daugiau ir daugiau, nes didėja tolerancija alkoholiui, mūsų terminais kalbant, išsivysto metabolizmo tolerancija: kepenyse vyksta tokie procesai, kurie padeda didžiąją dalį alkoholio metabolizuoti. Kepenys – kantrus organas, jos gali gan ilgą laiką prisitaikyti prie žmogaus suvartojamų alkoholio kiekių, kepenys gali prigaminti papildomo fermento alkoholiui skaidyti. Tačiau šio fermento gamyba nuo besaikio girtuokliavimo ima ir sutrinka. Kepenys nebepagamina reikiamo kiekio fermento. Kai kurie žmonės apskritai turi mažai minėto fermento, o kai kurie, pavyzdžiui, pietiečiai, rytiečiai jo apskritai neturi.
Tokiems žmonėms net nedidelis alkoholio kiekis gali būti pražūtingas, jei vartos alkoholį, labai greitai taps alkoholiku. Liga pasireikš tuo, kad nebegalės kontroliuoti alkoholio vartojimo net ir tada, kai matys akivaizdžią žalą ar pavojų, pavyzdžiui, nepaisys to, kad gresia būti išmestam iš darbo, kad reikia sėsti už vairo. Nenumaldomas noras vartoti tampa kompulsyvus. Tokiu atveju pats sau žmogus jau nebepajėgs padėti.
– Ačiū, Nijole, už pokalbį. Apie ką kalbėsime kitą kartą?
– Pakalbėsim apie pačią pradžią – nuo ko prasideda alkoholizmas.
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|
