Trumpai apie miegą
Miegas yra kūno ir psichikos atsistatymo procesas. Iš fizinės pusės miegas atpalaiduoja ir nuramina kūną po dienos įvykių. Iš psichinės pusės naktį vyksta dienos potyrių psichinis „suvirškinimas“ ir perdirbimas. Miego pradžioje ir eigoje išsiskiria melatoninas, kuris slopina skydliaukės funkciją ir taip lėtina organizmo ritmą. Pažadintojas iš miego yra kortizolis, kuris išsiskiria apie 5–8 valandą ryte ir sukelia minimalų arba aukštą stresą. Šiame straipsnyje pakalbėsiu apie psichologines nemigos priežastis, kurios atsiliepia fiziškai.
Kas blogina miego kokybę?
Jei nesergate jokiomis fizinėmis ligomis ir turite pakankamą fizinę veiklą dienos metu, tai bazinė miego sutrikimo priežastis yra baimė. Baimė yra bazinė emocija, kuri turi keliolika atspalvių arba kitaip tariant intensyvumo lygių. Intensyvumo lygiai turi savo pavadinimus: panika, siaubas, grėsmė, baimė, pažeidžiamumas, bejėgiškumas, įtampa, nerimas, jaudulys, susirūpinimas. Išvardinau maždaug eiliškumo tvarka nuo stipriausio iki lengviausio.
Mūsų fiziškai saugioje šalyje žmonės dažniausiai patiria baimės intensyvumus žemyn nuo pažeidžiamumo iki susirūpinimo. Baimės intensyvumas kartu koreliuoja su baimės ilgalaikiškumu. Jei paminėtos emocijos užtrunka ilgai, vystosi chroniška baimė. Chroniška baimė kuria neurologinius kelius, kurie tampa įpročiais reaguoti į tam tikras situacijas. Taip iš minčių išsivysto pusiau materialus darinys, taip pavadinkime susiformuoja kanalėliai per kuriuos eina mūsų suvokimas. Kad pakeisti neurologinius kelius, reikia įdėti daug, labai daug pastangų arba vaistų. Pasaulinė psichologų asociacija pripažįsta, kad korekcija be vaistų yra tvaresnė ir efektyvesnė ilguoju laikotarpiu. Taigi mūsų miego išsiderinimo priežastis yra baimė arba galime vadinti stresu kaip įprasta.
Kodėl ilgai neužmiegame?
Nors ir atsigulame anksti, tačiau neretas gromuliojame mintis iki paryčių. Tai dalinai susiformavęs įprotis, dalinai psichologinis sutrikimas. Kaip minėjau, įprotis formuojasi ilguoju laikotarpiu ir kūnas kartu su psichika taip susidėsto savo dienotvarkę, kad apmąstymui laiką skiria prieš užmiegant. Jei dienos metu daug dirbate, neturite kokybiškų pertraukėlių, nerandate laiko apdirbti gautai informacijai, viskas keliasi į tam numatytą laiką. Tačiau dienos metu galite ir nebūti užkrautas darbais.
Gali būti ir taip, kad dienomis jūsų tempas lėtas, tačiau jūs vengiate susidūrimo su tam tikromis mintimis ir emocijomis. Atėjus vakarui, kai melatoninas lėtina jūsų kūno ir psichikos tempą, ruošia miegui, jūs kažkiek prarandate kontrolę. Prarandate kontrolę suvaldyti tam tikrus jausmus ir mintis. Prie to prisideda ir tai, kad gulite lovoje ir jūsų dėmesio nenukreipia jokia veikla, nes orientuojatės į miegą. Taigi šios dvi priežastys formuoja tokį rėžimą, bet neabejoju yra ir daugiau priežasčių.
Kas nutinka naktį? Kodėl miegame paviršiniu miegu?
Naktis kaip minėjau yra dienos įvykių išveika. Kalbant iš fizinės pusės, jei patiriate daug streso dienos metu, kūnas yra prikaupęs daug streso hormonų. Vyksta pakankamai aktyvūs procesai juos išskirstyti, neutralizuoti jei taip galima pavadinti. Iš psichinės pusės vyksta dienos įvykių perdirbimas. Jei kada pavyksta prisiminti nakties sapnus, tai galima juos painterpretuoti ir susieti su dienos įvykiais, mintimis. Paviršinis miegas nesusiformuoja per naktį, tai ilgai formuotas procesas. Jei vengiate, užlaikote sudėtingas emocijas, jos randą būdą kaip save realizuoti, kai jūsų kontrolė yra stipriai prislopusi. Tai vyksta naktį.
Aš pats asmeniškai 30 proc. naktų sapnuoju lengvai sudėtingus sapnus. Ne košmarus, bet labiau galvosūkius, kurie kelia įtampą ir neleidžia iki galo atsipalaiduoti. Tačiau yra žmonių kurie sapnuoja labai intensyvius sapnus išskiriančius streso hormonus. Hormonus kurie permuša melatonino poveikį. Kita iš dažnai pasitaikančių miego išsibalansavimo priežasčių yra ilgalaikis psichotropinių medžiagų, raminamųjų preparatų ir alkoholio vartojimas. Šiuos preparatus vartojame, kad jie nuslopintų emocijų su kuriomis nesusitvarkome poveikį. Jie slopina, tačiau netvarko. Nesutvarkytų emocijų poveikis kaupiasi ir atlieka savo intensyvų darbą naktį, kada ir vėl jūs be kontrolės.
Kodėl nubundame anksčiau laiko ir negalime užmigti?
Dažniausiai žmonės turi tam tikrą ritmą, sąlygotą socialinių aplinkybių: darbas, vaikų rūpyba, bendras sociumo ritmas. Prie to adaptuojasi psichika ir kūnas. Tikriausiai dėl šios priežasties kažkuriuo nakties metu malatonino darbą pakeičia kortizolis. O kadangi nakties metu streso taip pat nemažai, tai rytinio kortizolio poveikis tik prasidėdamas jau turi reikšmingą poveikį. Veikiausiai jo nereikia tiek daug, kad psichika pradėtų gauti signalus jog prasideda dienos „mėsmalė“. Nemažai žmonių taip pradeda rytą, su stresu. Kaip minėjau tai dalinai įprotis, dalinai psichinis sutrikimas.
Manyčiau, toks yra miego sutrikimo ciklas su visomis savo priežastimis.
