„Jis liepė man nešioti pėdkelnes su skyle „toje vietoje“ ir būtinai sijoną, kad, anot jo, jis turėtų nuolatinį priėjimą prie putės jam tik užsinorėjus. Šeštadieniais ir sekmadieniais jis imdavo mane po tris, keturis kartus per dieną, o grįžęs iš darbo, tuojau sodindavosi ant stalo, lyg kokią lėlę … Jis visiškai atskyrė mane nuo mano draugų ir tėvų. Man buvo aštuoniolika, jam beveik trisdešimt. Pradžioje maniau, kad taip ir turi būti, šitaip turi elgtis vyras, todėl jam neprieštaravau iki tol, kol jis nepradėjo manęs smaugti… Tai jam suteikdavo ypač didelį malonumą. Kaskart dusau ir stingau iš baimės, kad tik jis manęs nepasmaugtų. I vaginą kišo visokius daiktus ir rankas. Seksas darėsi vis grubesnis, jis imdavo mane jėga analiniu būdu taip, kad verkiau iš skausmo. Galiausiai draugės padėjo susivokti, nes baisėjosi tuo, ką joms pasakodavau. Po dviejų metų supratusi, kad tai, kas vyksta yra nenormalu, sugebėjau kažkaip pabėgti. Kreipiausi į policiją ir psichologus. Vyrą pasodino už daugkartinius išprievartavimus“, – pasakoja man Rita (vardas pakeistas).

Kita moteris pasakojo, kad vienintelis būdas nuraminti savo agresyvų vyrą buvo leisti jam mylėtis kada nori. Jis ją prievartaudavo net jai miegant, o prabudus, užčiaupdavo burną ranka, kad neprieštarautų. Už kiekvieną „nenoriu“ trenkdavo antausį. Jeigu manote, kad šie atvejai išskirtiniai, tai klystate. Vyro smegeninėje įsitvirtinęs įsivaizdavimas, kad jis turi visišką teisę į žmoną ir jos kūną tikrai nėra jau toks retas. Panašių pasakojimų, deja, ne vienas ir ne du. Aštuonios iš dešimties dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys. 2019 m. Lietuvoje užregistruoti 9 265 asmenys, nukentėję nuo nuo smurto artimoje aplinkoje. Miestuose – 5,8 tūkst. (arba 63 proc., asmenų), o kaime – 3,4 tūkst. (arba 37 proc.). Dauguma – 6,6 tūkst. (arba 80,2 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 79,2 proc. nukentėjo nuo savo intymaus partnerio. Nemaža dalis patyrusių seksualinį smurtą moterų apie tai niekam nepraneša. Atliktas tyrimas parodė, kad moterys seksualinį smurtą dažniausiai patiria šeimoje arba savo artimoje aplinkoje, bendraudamos su pažįstamais žmonėmis. Taigi, tenka liūdnai konstatuoti, kad pati nesaugiausia aplinka moteriai yra jos nuosavi namai.

Kokią žalą smurtas prieš moteris daro jos vaikams, aplinkiniams, visuomenei? Viena aišku – kaina yra milžiniška, nors sunkiai suskaičiuojama. Tai ir asmeniniai, ir visuomeniniai nuostoliai, kurie tęsiasi metų metus. Nes patyrę smurtą ar jį stebėję vaikai savo kompleksus, baimes ir nepasitikėjimą atsineša į naujai sukurtas šeimas. Šitaip tėvų šeimoje patirtas smurtas plinta toliau, jau naujuose santykiuose sukeldamas nesantaiką, šaltumą, skyrybas.

Smurto prieš moteris padariniai neapsiriboja vien vaikais ir artimiausiais giminėmis – tėvais, broliais, seserimis. Jie neišvengiamai paveikia ir platesnį socialinį ratą – draugus, kaimynus, darbinę aplinką. Europos Sąjungoje bandoma suskaičiuoti, kiek kainuoja smurtas prieš moteris, tačiau šį reiškinį paversti pinigais yra tikrai sudėtinga, juo labiau, kad kiekviena ES šalis tai daro skirtingai.

2020 metais Europos Sąjungoje seksualinį smurtą patyrė apie 3,7 mln. moterų. Tai sudaro 2 % 18–74 amžiaus visų ES moterų. Viena iš 20 moterų (5 %), sulaukusių 15 metų, buvo išžaginta. Pusė visų moterų Europos Sąjungoje (53 %) bent kartais vengia tam tikrų aplinkybių ar vietų, nes bijo, kad susidurs su fizine ar seksualine prievarta. Dauguma moterų, tapusių smurto aukomis, apie tai nepraneša nei policijai, nei kitai aukoms padedančiai organizacijai. Dėl to dauguma aukų lieka neišgirstos ir net neužfiksuotos. Lieka nenubausti ir nusikaltėliai. Taigi, visiškai akivaizdu, kad ES moterų poreikių vis dar nepaisoma ir jų teisės dažniau ginamos tik žodžiais. O realybė yra žiauri: vien Lietuvoje kasmet vidutiniškai nužudoma apie 20 moterų (turiu galvoje vien sutuoktinių arba intymių partnerių aukas). Ir prošvaisčių kol kas nesimato, nes trūksta elementariausių duomenų apie šios problemos mastą ir pobūdį. Daroma per mažai apklausų, tyrimų, o ką jau kalbėti apie konkrečią pagalbą – ji yra nepakankama. Štai dar viena reali istorija, rodanti, kad pagalbos sulaukiama ne visada.

„ Kai paskambinau į Moterų namus, ten nebuvo laisvų vietų, taigi, nors kuriam laikui ten persikelti su vaikais nebuvo jokios galimybės. Daugiau neturiu kur eiti, nes butas, kuriame gyvename, priklauso mano vyro motinai. Todėl galiu pasakyt, kad tokiu atveju nėra jokios pagalbos seksualinį ir psichologinį smurtą nuo antžmogio patiriančioms moterims ir vaikams. Vyksta nuolatinis manęs ir vaikų žeminimas – tiek aš, tiek vaikai – debilai, idiotai, bomžai ir pan. Prie vaikų jis man laido seksistines replikas, prikiša man PMS’ą (atseit dėl to esu durna), mano išvaizdą, menkas protines galimybes…. Kai užsinori sekso, turiu paklusti, kad ir prieš savo valią, nes kitaip jis nieko nebedaro – nebekūrena pečiaus, nebeveža vaikų į darželį, nebeleidžia naudotis šeimos pinigais ir dar labiau terorizuoja. Aš manau, kad pati realiai nesuvokiu, kiek įklimpus esu. Ir ką.... neturiu aš kur eiti. Po tiltu miegoti nesinori. Man 36, darbo normalaus susirasti negaliu jau n metų. Jei dirbu pavienius darbus, turiu individualią veiklą, tai dažniausiai kaip tyčia būna big sprogimų diena. Visa išsimakalojus smegenyse turiu važiuoti dirbti. Kitų akyse jis toks geras atrodo, tik draugės, kurios žino, liepia skirtis... Kiek galima, jau 10 metų tų nesąmonių, ir ką? Kur man eiti? Po tiltu su vaikais morkų graužt? Be to, aš net savęs neišlaikyčiau, o vaikų tam monstrui palikti tikrai nesiruošiu. Dėl to ir esu čia, kad juos apginčiau, kai reikia, kad jais rūpinčiaus. Vergauju monstrui už vandenį ir duoną. Pačiai apsivemti norisi, kai pagalvoju.“

Ši reali istorija yra pavyzdys, jog dažniausiai fizinį ir psichologinį smurtą lydi ir seksualinis. Dar ne visi žino, jog seksualinis smurtas prieš moteris yra nusikaltimas visur, kur jis vyktų. Šeimoje taip pat, nors dalis vyrų to nepripažįsta. Ir pačioms moterims trūksta žinių apie tai, kaip savo vyrui ar intymiam partneriui pasakyti STOP. Kaip apginti savo savigarbą, teises, o svarbiausią – fizinę ir emocinę sveikatą. Mergaičių ir moterų švietimas šiuo klausimu yra tiesiog būtinas, deja, apie tai ir šeimose, ir švietimo įstaigose beveik nekalbama.

Anot Moterų informacijos centro projektų vadovės Rugilės Butkevičiūtės, seksualinį smurtą moterys daug dažniau patiria artimoje aplinkoje: „Seksualinis smurtas yra viena nematomiausių smurto formų ir tyrimai rodo, kad didesnė tikimybė moteriai jį patirti nuo žmogaus, kurį ji pažįsta.“ Kaip jau minėjau, paradoksalu, bet didžiausia tikimybė, kad moteris bus išprievartauta ar sumušta egzistuoja ne gatvėje ir net ne naktiniame klube, bet jos nuosavuose namuose. Būtent namai slepia daugumą seksualinių nusikaltimų, kurių negali patvirtinti jokie liudininkai, nes jų paprasčiausiai nėra. Gėda ir frustracija, nežinomybė dėl ateities (jei nusikaltimas iškils į viešumą), finansinis nesaugumas ir su juo susiję vaikų interesai sulaiko moteris ir jos dažniausiai nesikreipia į teisėsaugos institucijas. Žiniasklaidos priemonėse paviešinti atvejai, deja, taip pat neskatina aukų ginti savo teises.

Neseniai Lietuvoje garsiai nuskambėjusi žinomų žmonių šeimyninė drama tik dar kartą parodė, kokią didelę kainą turi sumokėti moteris-auka už smurto paviešinimą. Internete pasipylė galybė auką smerkiančių komentarų ir patyčių, su palinkėjimais dar brutaliau susidoroti su auka, dar labiau ją smukdyti – tiek psichologiškai, tiek finansiškai, o galiausiai „išmesti iš namų“, nes, girdi, aukai nieko nepriklauso. Girdi, „viską uždirbo“ smurtaujantis vyras. Štai taip, brangieji, moters indėlis į šeimos gerovę – vaikų išnešiojimas, gimdymas, žindymas, namų ruoša, nuolatinė visokeriopa parama vyrui, visas namų ūkis su šiltnamiais ir šunimis, visi keturi kampai – niekas nesiskaito. Visas moters darbas yra nieko vertas prieš vyro parneštus pinigus. Kyla vienintelis klausimas: ar tikrai mes jau išsivadavome iš vergovės? Su palengvėjimu atsidūstu: taip, ačiū Dievui, taip, nes turime įstatymus, kurie šeimoje užtikrina lygiaverčius turtinius santykius. Tik gaila, kad jie vis dar neapsaugo moterų nuo seksualinio, psichologinio ir visokio kitokio smurto.

Stebina ir kai kurių moterų požiūris į šią problemą. Pasitaiko, kad šeimyninio smurto auką pasmerkia ir moterys, nes, anot jų, tenkinti pačius keisčiausius savo vyro geidulius esą yra vos ne „žmonos pareiga“. „Kam tekėjai, jei nenori duoti to, ko reikia vyrui?“, „Neduosi tu, duos kita“ – tokius ir panašius komentarus, kaip ne keista, rašo ir moterys. Lyg nebūtų savaime aišku, kad visi seksualinio pobūdžio klausimai šeimoje turi būti sprendžiami geranorišku abipusiu sutarimu. Kad bet koks psichologinis ar fizinis spaudimas ir vertimas mylėtis yra už įstatymo ribų.

Taigi, Lietuvoje kas 10 minučių policiją pasiekia pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Statistikos departamentas užfiksavo šį skaičių 2019 metais. Atliktos apklausos rodo, kad šeimose, kuriose vyrai smurtauja prieš moteris, beveik visada naudojamas ir seksualinis smurtas. Taigi, vaizdelis, kaip sakoma, tikrai nekoks, o ypač tai neįtikėtina pas mus, šalyje, kur lyg ir vyrauja „šiaurietiškas“, ramus temperamentas. Juk esame ne italai ir ne izraeliečiai, kur gatvės aidi nuo erzelio, juoko ir kitokio triukšmo, o vyrai garsėja karštu temperamentu. Pasirodo, kad vingių jonai irgi greiti prievartauti ir muštis, o ypač savo namuose, ten, kur žino, kad negaus atgal. Tikri „ereliai“ prieš savo moteris ir vaikus.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad karantino metu smurto proveržių artimoje aplinkoje skaičius padidėjo dar 20 procentų. Pagalbą nukentėjusiems teikiantys Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai per 2020 m. užregistravo net 16 672 nukentėjusius nuo smurto asmenis. Nuo sutuoktinio tais pačiais metais nukentėjo 2379 moteris, o nuo sugyventinio 3045 moterys. Blogiausia, kad šie milžiniški skaičiai, už kurių slypi didelės tragedijos, yra tik ledkalnio viršūnė. Apklausos rodo, kad smurto mastas yra gerokai didesnis, nes pagalbos kreipiasi vos 40 procentų smurto aukų. Dar mažiau jų pagalbos ieško skambindamos pareigūnams (15 proc.).

Taigi, mano patarimai moterims būtų tokie:

• nulis tolerancijos bet kokiai prievartai. Fizinę prievartą dažniausiai seka seksualinė prievarta;

• nei viena moteris santykiuose nenusipelnė tapti savo vyro sekso verge, moteris nėra vyro nuosavybė;

• kai vyras sako, kad dėl jo agresijos kalta yra moteris, tai – melas;

• jau po pirmo išprievartavimo kreipkitės į specializuotus kompleksinės pagalbos centrus, kreipkitės į drauges, į tėvus, į policiją. Jeigu atleisite jam pirmą kartą, garantuotai bus ir antras, ir trečias, ir ketvirtas kartas su tiek pat neva atsiprašinėjimų;

• ne tik bomžai talžo moteris, taip elgiasi ir vyrai iš bet kokio socialinio sluoksnio, net turintys geriausią išsilavinimą;

• svarbu suprasti, kad nesate viena tokioje situacijoje. Būtina pasidalinti savo patirtimi su kitu, jums palankiu žmogumi ir tai tikrai ne gėda. Juk ne jūs elgiatės netinkamai;

• pranešimas policijai yra naudingas moteriai, nes dabar egzistuojantys įstatymai įgalina bent laikinai atskirti smurtautoją nuo šeimos. Auka gauna laiko pamąstyti, ką daryti toliau;

• būtina parodyti smurtautojui, kad esi drąsi ir kad niekada nesusitaikysi su žeminančiu elgesiu.

LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas pažymi, kad smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę smurtavusiam asmeniui. Nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjęs asmuo turi teisę į apsaugą ir pagalbą. Smurto artimoje aplinkoje prevenciją įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos pagal savo kompetencijas. Neretai smurtautojas nežino apie šį įstatymą, arba žino, bet jam nusispjauti. Ir tik nuo pačių moterų priklauso, ar jos pasinaudos savo ir vaikų teise į ramų ir saugų gyvenimą šeimoje. Tad, mielosios, ginkite save!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)