Yra sukurta tokia žmogaus prasidėjimo teorija, kurią galime laikyti net moksline fantastika. Pagal ją prieš kiekvieną prasidėjimą pirmiau įvyksta astralinis apvaisinimas, kurį nulemia kosminės jėgos ir erdvės. Nėštumas trunka metus, tačiau po jo pirmųjų trijų mėnesių įvyksta fizinis apvaisinimas. „Astralinis nėštumas“, vardų žinovų nuomone, tai tik biologinis moters pasirengimas motinystei, bet be šito pasirengimo neįmanoma tapti motina.
Kas lemia vardą
Tad nepaisydamos žmonių pastangų naujos gyvybės atėjimą į pasaulį galutinai nulemia neaprėpiamos kosminės jėgos ir erdvės. Žinoma, neišsiverčiama be Zodiako. Mūsų vardus ir charakterius valdo, kaip žinia, kosminis žvėrynas. Taigi jei veikiant kosminėms erdvėms Žemėje naujas pilietis ar pilietė turi atsirasti Avino trikampyje ir tėvai vaiką pavadino Praneliu ar Pranute, balandžio mėnesį gimęs vaikas (vardinės – balandžio 2 d.) visą gyvenimą trykš energija. Jo bendravardis, gimęs po Tauro ženklu (vardinės – gegužės 11 d.), bus plieninių nervų, o gimęs po Svarstyklių ženklu (vardinės – spalio 10 d.) pirmiausia pasižymės jausmingumu.
Spalvos
Tačiau čia neapsieita be šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, kiekvieną vardą atitinka kokia nors šviesos spektro spalva, o tai irgi turi įtakos charakteriui. Melsva – Marijų spalva – simbolizuoja dvasinį gyvenimą, ir Marijos paprastai būna dvasingos, visiškai nepriklausomai nuo savo vardinių datos. Violetas – Magdalenos „kūniška“ spalva – todėl Magdalenos visus metus būna jausmingos. Agnė pasižymi intelektu, nes jos spalva – žalia. Janina – racionalistė, nes į ją spinduliuoja geltona spalva.
Gyvūnai ir augalai
Žmogaus vardui taip pat turi įtakos augalų ir gyvūnų ypatybės. Todėl Teresė, nors jausmai veržiasi per kraštus, yra baugi kaip stirnelė. Danutė – ilgesinga kaip neužmirštuolė. Jurgis narsus kaip bizonas, o kartu kovotojas už taiką, nes jo vardas kadaise turėjo kažką bendra su alyvmedžio šakele.
To ar kito vardo savininko asmenybę nulemia visa sankaupa ypatybių. Tad Ieva – tai moteris, pasižyminti stipria valia, mėgstanti draugiją. Ona – išlaiko pusiausvyrą, namisėda. Elžbieta – gražuolė, Uršulė – stipri ir gera, Elena apdovanota talentu paliesti subtiliausias sielos stygas.
Kaip renkate vardą?
O jūs kuo vadovaujatės rinkdamos vaikui vardą? Tai juk dovana visam gyvenimui, todėl turi būti tiksliai ir gerai parinktas. Madingas, bet ne banalus. Toks, kuris lydėtų visą gyvenimą, nesudarydamas nepatogumų ir nemalonumų. Tėvai neturėtų pamiršti, kad žavingas ir mielas bamblys užaugs, ir tuomet jo mažybinis vardas gali būti jam nemielas arba Gracija pavadinta dukrelė gal ne visada išliks grakščia gulbe... Vardas turėtų pranašauti laimę. Būti amuletu. Juk amuletu vardas buvo laikomas nuo neatmenamų laikų.
Graikų, hebrajų, germanų ir slavų vardai išreiškia šlovę, garbę, grožį, turtą ir sveikatą. Buvo tikima, kad kartu su vardu perteikiame vaikui tam tikrų bruožų, kurie jam palengvins gyvenimą: Sofija visada bus išmintinga, Regina pasitikinti savimi, o Rozalija graži kaip rožė...
Labai dažnai mamos renka dukroms filmų, serialų, romanų herojų vardus. Pasąmonėje tikimasi, kad dukra paveldės iš Andželikos grožį, drąsą, iš Esmeraldos – kilnumą, meilę. Dėl tų pačių priežasčių vaikus krikštijama įžymių aktorių, televizijos garsenybių, sportininkų vardais. Tai sėkmės žmonės: gražūs, jauni, dievinami. Ko gero, retai kas pavadins savo vaiką Agota ar Adolfu. Agota – todėl, kad vardas esąs nemadingas, o Adolfu – kad primena Hitlerį.
Tačiau retai suteikiami vardai Irena, Teresė, Vanda, kurie nesukelia neigiamų emocijų. Jie buvo populiarūs mūsų tėvų kartoje, mums siejasi su jų skoniu, apdarais, galvosena. Gyvename kitaip ir kitų vardų ieškome savo vaikams. Esame nuomonės, kad mūsų dukrai labiau tiks madingas vardas – Patricija, Izolda, Kamilė, Klaudija. Dažnai pasirenkami ir gražūs senoviški lietuviški: Gražina, Eglė, Birutė, Rūta, Milda, Ugnė.
Ar tau patinka tavo vardas?
Su vardu siejasi daug sentimentų ir prisiminimų: taip mus vadina ar vadino tėvai, draugai mokykloje. Su simpatija žiūrime į savo bendravardžiu ir ieškome bendrų bruožų.
Pasitaiko, kad kai kas nemėgsta savo vardo. Bet tikėtina, kad tokiam žmogui nepatinka ir jo plaukai, akių spalva, nosies forma, – jis iš viso nemėgsta savęs. Be to, kartais atrodo, kad vardas – originalus, retas – tampa lyg kupra, ypač vaikystėje. Tačiau suaugus pasirodo, kad kitų požiūris į mus nepriklauso nei nuo įkyrių strazdanų, nei nuo keisto vardo. Jei esame asmenybė ir sugebame užkariauti aplinkinių simpatijas, palankumą, mūsų vardas bus pripažintas įdomiu ir originaliu. Tik nuo mūsų priklauso, kaip skambės mūsų vardai kitų ausyse ir kokias asociacijas sukels.
