Už tai, kad gyvename, esam dėkingi tik diplomatams Lozoraičiams Romoje
specialiai Delfi Plius
2021 m. sausio 14 d. 13:21
aA
Susidūrę su sunkumais dažnai imame keikti artimuosius – juk jie kalti dėl mūsų auklėjimo. Tie, kuriuos likimas nubloškė toli nuo tėvynės, stoja į akivaizdžią akistatą: „Kodėl mano, o ne kitų gyvenimas taip pasisuko, kad išėjau iš komforto zonos? Kodėl būtent man teko trankytis po pasaulį, kovoti, išgyventi, kai niekas iš artimųjų negalėjo paduoti rankos?“
Mamytės mane su mano gyvenimo partneriu mokė būti gerus, sąžiningus. Bet išgyventi padėjo kitos moters, tarsi motinos, gyvenimo pamokos.
XXX
Mūsų populiarios ekskursijos po Amžinąjį miestą Romą metu dažnai sustojame priešais pagrindinę mados arteriją – Condotti gatvę. Stovėdami į ją nugara tolumoje rodome lietuviams – štai, plasnoja mūsų lietuviškoji trispalvė. Ten, ant Tibro upės kranto, gracingame epochiniame romietiško stiliaus pastate, įsikūrusi mūsų Lietuvos ambasada.
Neretai žmonėms žodis „ambasada“ kelia baimę. Tai tarsi tolumoje stūksanti nepasiekiama struktūra, į kurią kreipiamasi kupina baimės širdimi ekstremaliomis sąlygomis. Tai nėra malonu.
Susiję straipsniai
Kaip aš Vilniuje