Dažniausiai priimta manyti, kad tiek baubai tiek košmarai yra baimės pasekmė. Ir tai yra tiesa, tačiau tai tik dalis priežasčių. Kitos priežastys galėtų būti pyktis, kaltė, bejėgiškumas, emocinis apleistumas. Papasakosiu keletą asmeninio gyvenimo stebėjimo ir terapijų atvejų kaip gimsta košmarai. Juos suprasdami galime keisti situaciją ramesniam miegui ir gyvenimui.
Pykčio ir kaltės šokis
Kaip minėjau auginu mažametę dukrą, jai penkeri. Miego metu tenka išgirsti ką ji kalba, kartais šaukia. Sapnai sakoma yra dienos nutikimų išraiška, intensyvių neišveiktų emocijų išraiška. Dažnai pastebiu, kad jei dienos metu dukrai nepavyksta iki galo išreikšti pykčio, nepasitenkinimo emocijos, tai atsiliepia naktį. Naktį, kai sąmonė prisnūdusi, pasąmonė yra aktyvesnė ir ji pasidaro ką jai reikia pasidaryti, išbaigia pradėtos emocijos darbą. Kaip suprantu, kad tai pykčio ir kaltės pasekmė?
Dažniausiai, kai man pačiam neužtenka ištvermės sugerti vaiko emocijų, vaikas pats jų negeba „išgarinti“ iki galo ir ignoruoja. Iki tam tikro amžiaus tėvai tarsi vaikų emocijų sugertukai, kol vaikas išmoksta su jomis tvarkytis. Tuomet kai aš atsitveriu nuo vaiko emocijų, ji jaučia pykti, nes jai skauda ir nesąmoningai atrodo, kad tėvas turi sutvarkyti šią jos būseną. Sutvarkyti aš negaliu, bet galiu būti šalia ir rodyti gaires. Po pykčio seka kaltės jausmas. Kodėl kaltės? Vaikai intuityviai bijo blogai pasielgti su globėjais, kad nebūtų palikti. Tuomet neturėdami kur dėti savo pykčio jie navalingai jį nukreipia į save arba būna destruktyvūs. Tokiu atveju skaudi emocija nakti virsta baubu, ragana, nepaaiškinamu blogiu, kuris skaudina.
Terapijų patirtys
Keleriose terapijose esame su terapeute kalbėję apie košmariškas vizijas, košmariškus įsivaizdavimus. Konkrečiai įsivaizdavimuose mane aplankydavo jau mirę šeimos nariai, kurie būdavo grėsmingi. Terapijų metu išsiaiškinome, kad jei santykis su jais būtų buvęs teigiamas, tuomet galimos emocijos būtų buvę liūdesys, ilgesys. Tačiau aš juos įsivaizduodavau grėsmingus. Bekalbėdami priėjome išvados, kad būdamas vaikas, paauglys jaučiausi blogai pasielgęs su jais, buvau blogas vaikas mano manymu. Nors man jau 38-eri, tačiau senas įsitikinimas jog esu blogas tempėsi nuo vaikystės. Kad ir koks suaugęs būčiau, emocijos ir praeities įsitikinimai neskaičiuoja metų. Tikriausiai jie turi tik susižadinimą ir iškrovą. Jei to nebuvo, tai transformuojasi į kažkokį reiškinį, kuris realizuoja iškrovą.
Kalbant apie emocinį apleistumą
Puikus pavyzdys yra vaikų sąryšis emocinio apleistumo ir muzikos kurios jie klauso. Jei skirsite truputį laiko ir Youtube portale peržiūrėsite šiuos atlikėjus, kuriuos netrukus išvardinsiu, galėsite pamatyti kaip tokie žmonės, buvę vaikai, save transformuoja į košmarus. Atlikėjai būtų „Ghostemane“, „Marilyn Manson“, „Scarlxrd“. Galima spėti, kad jei vaikas, greičiausiai tai bus paauglys, klauso panašios muzikos, jis tapatina save su tuo ką mato ir girdi videoklipe, muzikoje. Kaip tai nutinka? Emociškai apleisti vaikai patiria didesnį nesaugumo jausmą. Nesaugumo jausmas miego metu, o gal net ir gyvenime dar būnant mažamečiais, labiau suaktyvina tikėjimą baubais. Baubai – tai sunkios emocijos, nepažinomybė. Vaikai nepažįsta emocijų, todėl materializuoja jas į kažką. Kai vaiko psichika pervargsta nuo nuolatinių baisybių neįveikiamumo, ji renkasi susitapatinti. Todėl tokie klipai, muzikos oranžuotė, dainos žodžiai atliepia susitapatinimo poreiki, kad baubas taptų ne priešas, o sąjungininkas.
Apie adaptyvią baubų raidą
Normalioje, adaptyvioje, sveikoje vaiko raidoje nuo kudikystės iki paauglystės pabaigos yra normalu turėti baimių. Kūdikiai bijo garsų, paliktumo. Paaugus vaikai patiria tamsos, vaiduoklių, raganų baimes. Vėliau išryškėja mirties, svetimų žmonių baimės ir t.t. Visa tai yra normalu ir tinkamoje raidoje vaikas turėtų pergyventi šiuos etapus be esminės išliekamosios pasekmės. Tad norint suprasti šį raidos etapą, pravartu susipažinti su vaikų baimių priežastimis dar kartą. Kartą jau esame su tuo susipažinę kai buvome vaikai. Dabar verta su tuo susipažinti sąmoningai iš suaugusiojo perspektyvos, kad esant reikalui galėtume konsultuoti savo atžalą išgyvenančią šį raidos etapą. Sėkmės įveikiant baubus!
