Kasdien mūsų aplinka sudaro arba labiau teigiamas arba labiau neigiamas bendravimo klimatas. Nemaloni aplinka dažnai kelia ne tik diskomfortą, bet ir kitus neigiamus jausmus. Neįmanoma išvengti neigiamų aspektų mūsų tarpasmeniniuose santykiuose. Neretai tokį elgesį skatina ne tik kitų gynybiškas elgesys, bet ir kito asmens įsitikinimai, abejingumas, bandymas kontroliuoti ir vertinimai. Vyraujant neigiamam psichologiniams klimatui neretai neišvengiame ir konfliktų. Tai – natūrali santykių proceso dalis.
Konfliktus galime apibūdinti kaip kovą tarp dviejų pusių, kuriuos skirtingai suvokia savo tikslus. Toks nepasitenkinimas gali būti išreiškiamas tiek žodžiais, tiek neverbaliai. Sprendžiant iškilusias problemas dažniausiai siekiama, kad viena pusė laimėtų, o kita pralaimėtų. Vis dėlto gyvename tokiame pasaulyje, kuris be konfliktų neegzistuoja. Nors išvengti ir nepavyksta, mes galime išmokti valdyti kylančius nesutarimus.
Yra daugybė komponentų dėl kurių nesutariame. Galime nesutarti dėl kylančių idealų ar vertybių. Taip pat konfliktai kyla tada, kai mūsų veiksmai kelia neigiama poveikį kitam žmogui. Kita rūšis lemianti kivirčus – mūsų elgesys, kuomet nutylime savo nuoskaudas, bijome jas išsakyti. Tokiu atveju dažniausiai bijome, kad mūsų santykiai gali nutrūkti. Tiesa yra ta, kad atviras bendravimas padeda spręsti konfliktus ir pagerina bendravimo atmosferą. Problema kyla ir tada, kai mūsų požiūris ir elgesys yra nesuderinamas. Pavyzdžiui, vengiant tam tikrų darbų ir atsakomybių, mes išgyvename tiek vidinius, tiek išorinius konfliktus.
Viena dažniausių priežasčių, kelianti pykčius yra elementarių taisyklių nesilaikymas. Tai vyksta tada, kai negerbiame kito žmogaus, stengiamės kitą padaryti priklausoma nuo abipusio santykio. Kita priežastis yra tai, kad esame skirtingi. Kol vieni siekia nepriklausomybės, kitiems svarbu palaikyti santykiuose artumą. Per daug aukšti lūkesčiai irgi yra opi problema. Kuomet gauname mažiau nei tikimės, mes pykstame ar jaučiame susierzinimą. Kartais mes negalime išlieti pykčio ant žmonių, kurie mus erzina ar kai jaučiame neteisybę. Taip perkeliame agresija mums mažiau pavojingiems žmonėms. Nesutarus su viršininku darbe, tikėtina yra išlieti pykti ant mums mažiau pavojingo asmens – vaikų, partnerio, draugo.
Vis dėl to, yra 3 pagrindinės strategijos padedančios spręsti konfliktus. Pirmoji strategija yra laimėti-pralaimėti principas. Taip mes stengiamės laimėti ir nuvertinti kito asmens poreikius. Tai dar galime pavadinti rungtyniavimu. Žmonės šį būdą renkasi galvodami, kad vienintelis sprendimo būdas yra „arba-arba“ – aš esu teisus, o kitas klysta. Pasidavimas kitam yra naudingas, kai sprendžiami nereikšmingos problemos ir rezultatas yra ne toks svarbus.
Kitas sprendimo būdas būtų kompromiso ieškojimas. Tai galime pavadinti pralaimėti-pralaimėti principu. Tai yra populiariausias problemų sprendimų būdas, naudojamas kai abiejų pusių tikslai yra visiškai nesuderinami. Tai nėra geriausias pasirinkimas, nes iš tiesų abi pusės nuneigia savo poreikius ir negauna to, ką nori. Naudinga rinktis, kai ieškome greito sprendimo, o kiti būdai išspręsti kylančius sunkumus nepadėjo.
Yra ir trečias sprendimo būdas – bendradarbiavimas. Taip yra siekiama patenkinti abiejų pusių poreikius. Tai yra efektyviausias būdas siekiant rasti bendrą sprendimo būdą. Vis dėlto šis būdas nors ir efektyvus, nėra toks populiarus, reikalauja abipusio noro ir daugiausiai pastangų. Kitas veiksnys lemiantis šio būdo retumą – žinių stoka.
Bendradarbiavimo principas susideda iš šešių etapų, kurie padeda išspręsti konfliktus. Pirmiausia reikia suvokti, kokia problema kyla ir atrasti kokie poreikiai yra nepatenkinami. Šioje stadijoje svarbu prisiimti atsakomybę ir įvardinti, kad tai mano, o ne kito asmens problema. Sekantis etapas, su kitu oponentu sutarti susitikimo laiką. Esant stiprioms emocijoms nėra efektyvų spręsti kylančias problemas. Susitikus su kitu asmeniu svarbu įvardinti kylančią problemą ir nepatenkintus poreikius. Dažnai kitas nesuvokia mūsų poreikių. Įvardinus, ką norime pasakyti, svarbu išklausyti ir mūsų oponentą. Reikia sužinoti, kokie kito poreikiai nėra patenkinami. Taip pat svarbu pasitikslinti ar kitas mus suprato teisingai. Kai abi pusės supranta viena kitą galime pereiti prie derybų – ieškomas būdas patenkinti abiejų pusių poreikius. Galiausiai po visų šių etapu galime pereiti prie sprendimo įgyvendinimo.
Keisti savo įpročius yra sunku. Natūralu, kad ne viską pavyksta padaryti iš karto. Taip pat svarbu paminėti, kad už įvykusi pokalbį yra atsakingi abu asmenys, todėl bendravimas ne visada išsprendžia kylančias problemas. Yra efektyvu prieš impulsyviai reaguojant susimąstyti, kas vyksta mano viduje ir ką šiuo metu jaučiame. Pasitikslinti, iš kur kyla šie jausmai. Tai padės mūsų bendravimą padaryti labiau efektyviu ir išvengsime dalies konfliktų.
