Turbūt 99 proc. skaitytojų, išgirdę apie moterišką draugystę, pasakys, kad NE, NE, NE ir purtys galvą, sakys, kad neįmanoma, kad moteriškos draugystės apskritai nebūna, kad moterys tarpusavyje tik konkuruoja, o draugės reikalingos tik paliežuvauti. Toks mitas buvo sukurtas todėl, kad moterys išties pernelyg daug liežuvauja, išties pernelyg daug atvirauja ten, kur reikėtų kartais prilaikyti liežuvį. Moterys gali išsipasakoti VISKĄ, kiekvieną smulkmeną – net intymiausius dalykus. Regis, moterų draugystė kur kas labiau nei vyriška, paremta atvirumu, empatija. Regis, moterys tarpusavyje bendrauja laisviau nei vyrai. Vyrams bendraujant su draugais būdingesnis santūrumas. Tačiau moterys kur kas greičiau susipyksta ir iš draugių virsta priešėmis.
Stop. Jei taip atsitiko, vadinasi jūs niekada ir nebuvote draugės. Tai buvo tik bendravimas, „plepėjimas“, „čiauškėjimas“, bet ne draugystė. Pirmiausia, su draugais, nesvarbu – vyrais ar moterimis – jaučiamės komfortabiliai, mums bendrauti yra malonu. Tikra draugė ar draugas, jei reikia ir pakritikuos, ir įspės, o jei matys, kad darote kokią nors nesąmonę – gali pasakyti net ir labai griežtu tonu. Tačiau vis tiek su tuo žmogumi jausimės gerai.
Tuo tarpu yra tokių moteriškos draugystės pavyzdžių (sutikime, jų tikrai dažnai pasitaiko), kai bendraujant jaučiamas konkuravimas. Arba jaučiama, kaip „draugė“ tik ir taikosi įgelti, sumenkinti, paniekinti tave ir išaukštinti save. Kad ir tos nuolatinės kalbos apie tavo išvaizdą – figūrą, aprangą, šukuoseną ir t.t. Tikra draugė tikrai nepastebės priaugtų ar numestų 200 g, nes jai bus kur kas svarbiau, kaip tu jautiesi, o ne tai, ar tu už ją atrodai geriau ar prasčiau. Juolab, kad tokios pastabos apie išvaizdą visiškai neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, tu laikeisi dietos ir numetei tuos prakeiktus 3 kg, kuriuos priaugai per karantininį tupėjimą namie. Su džiaugsmu apsivelki suknelę, kuri yra apgludusi ir kurią nešiojai prieš karantiną. Ką pasakys „draugė“? Ogi išsakys, kad tau tokia suknelė, netinka, kad ji per ankšta, kad tavo „ne toks amžius“, kad nešiotum figūrą aptempiančius drabužius ir t.t. ir pan. Tikra draugė tokių nesąmonių nekalbės. Paprasčiausiai jūs tokioms kalboms net neturėsite laiko, nes yra juk visokių kitokių dalykų, kuriais norisi pasidalinti. Apskritai, jei susitikote su drauge, o ji laido visokias replikas, kurios jus erzina, trikdo, kurios jums yra nemalonios, gerai pagalvokite, ar išvis verta susitikti. Tai ne draugė, o tik „draugė“, tokias vadinu kūmutėmis. Negi neturite malonesnių užsiėmimų nei klausytis jus įžeidžiančių kalbų?
Arba štai kitas pavyzdys – jaučiama, kad „draugė“ pernelyg domisi kokiais nors tavo reikalais – dažniausiai tai būna tavo šeima (nors gali būti ir darbas, ir kiti dalykai, bet šeima, partnerystė – klasikinis variantas). Tikra draugė domėsis, kaip tu jautiesi, o „draugė“ stengsis išsiaiškinti kokias nors tavo ir tavo šeimos silpnybes tam, kad galėtų po to pati pasijusti „tobulesnė“, „geresnė“. „Draugės“ domėjimasis gali peržengti visas ribas – jos užduodami klausimai tave trikdys, jausiesi, kad tave tarsi tempia už liežuvio. Pavyzdžiui, klausinės apie tavo ir tavo vyro santykius – netgi intymius. STOP ir dar kartą STOP. Draugė tik paklaus, kaip šeima, kaip vyras, bet nepriskres su visokiais klausimais apie intymų jūsų gyvenimą. Tokia kūmutė tam, kad jus geriau patemptų už liežuvio, pati ims pasakotis, atvirauti, taip sakant, atvirumas už atvirumą“. Jei pati neklausėte draugės nuomonės ta tema, ji neturėtų jūsų to klausinėti. Apskritai, kalbėti apie savo santykius šeimoje, su partneriu, ypač apie intymius santykius, nederėtų. Intymūs santykiai tam ir yra intymūs, kad jie priklauso tik dviem patiems artimiausiems žmonėms – porai. Draugai – tai tretieji asmenys. Viską išklojus, išpasakojus, tas tretysis asmuo tarsi atsiduria jūsų lovoje. Aišku, yra kartais kokių nors subtilių klausimų, kurie jums neduoda ramybės, kuriuos norite aptarti su drauge. Nieko tokio, kad pakalbėsite su savo laiko patikrinta bičiule, kuria galite pasitikėti. Ir atminkite, tikra draugė niekada jums nepasakys maždaug tokių žodžių: „mesk jį, skirkis su tuo asilu“, „jis tavęs nemyli, varyk jį pro duris“, „taviškis niekam tikęs“ ir t.t. Ir, kaip taisyklė jums tokus patarimus duos tos moterys, kurios arba yra vienišos arba su savo vyrais ne itin gerai sugyvena, kurių santykiuose nėra harmonijos. Vertinimus ir sprendimus gali priimti tik tu pati, niekas tau negali nurodinėti ir vertinti tavo vyro bei judviejų santykių. Ir juolab – bandyti judu sukiršinti, tau „atverti akis“. Tikra draugė taip niekada nesielgs. Ir nedavinės „patarimų“ šiais klausimais tada, kai tu jų neprašai. Ir nereikš savo nuomonės, kuri pateikiama taip ir tik tam, kad tave pažemintų.
Beje, kas yra nuomonė? Nuomonė – tai subjektyvus dalykas, kokio nors subjekto įsivaizdavimas apie kažką. Jei tu žinai, tu neturi „nuomonės“, tu tiesiog žinai. Pavyzdžiui, tu žinai, kad ugnis yra karšta. Tu ir nekiši į ją rankų, nes tu žinai, o ne „turi nuomonę“. Nuomonę galima turėti apie tai, ko tu nežinai. Pavyzdžiui, mažas vaikas nežino, kad negalima virbalo ar vinies kišti į elektros rozetę. Jis tik turi nuomonę. Pavyzdžiui, jo manymu, ten yra paršiuko nosis, kurią norisi su kokiu nors metaliniu strypu pakutenti. Štai čia ir yra ne žinojimas, o tik nuomonė, įsivaizdavimas. Na, o kadangi nuomonė kyla iš nežinojimo, ji dažniausiai tėra tik spėliojimas. Taip ir tu apsieik be draugės „nuomonės“ apie tavo šeimą, apie santykius, nes geriausiai žinai tik tu pati, kitas tik spėlioja ir „patarinėja“, išsako savo „nuomonę“ remiantis tik apibendrintais dalykais, stereotipais, klišėmis.
Dar vienas dalykas – tai moterų draugių konfliktai. Čia moterys turėtų pasimokyti iš vyrų. Jei susipyksta du vyrai, jie konkrečiai pasako, kodėl pyksta, kad nepatiko. Vyrai paprastai išsako vienas kitam savo priekaištus. Taip, įvyksta konfliktas, kraštutiniais atvejais netgi kumščiais pasimojuojama. Po to, nelygu dėl ko buvo kilęs nesutarimas, arba nutraukiamas bendravimas arba (kur kas dažniau) viskas išsiaiškinama, sudedami taškai ant „i“ ir nesutarimai išsprendžiami. Tuo tarpu moterys yra linkusios vengti konfliktų, verčiau nutylėti, „pabūti mandagiomis“, išgyventi savyje. Turbūt ne vieną kartą, kai jautėte, jog jus žemina, jos nuvertina jums brangius dalykus, pažemina jūsų vertybes, nutylėjote ir netgi tarstelėjote – „tai nėra problema“, – nors jūsų širdis kunkuliavo įniršiu ir nuoskauda.
Tačiau nuoskaudos niekur nedingsta. Jos kaupiasi. Įtampą sukuria ir tai, kad kita pusė mato, jog yra kažkas ne taip – moterys yra ganėtinai intuityvios būtybės. Intuityvios, bet visgi – ne aiškiaregės. Jos tikrai neturi tokios Dievo dovanos kaip kad skaityti kitų mintis. Vienai pusei tylint ir nepasakant, kas yra ne taip, dėl ko buvo įsiskaudinta, o kitai – nepaklausiant, moterys prisigalvoja ir to, ko iš tiesų net nėra. Ir viskas, kaip jau minėjau, kaupiasi. Gali ateiti toks momentas, kada taurė bus perpildyta paskutiniu lašu. Štai tuomet buvusios draugės tampa priešėmis, kyla didžiulis konfliktas su visais iš jo išplaukiančiais padariniais – čia vien kibimu viena kitai į plaukus nebeapsieinama. Beje, su tikra drauge to patirti neteks, anksčiau ar vėliau bus išsikalbėta.
Tuo tarpu tikra draugystė žmogui yra labai svarbu. Kaip sako prancūzų psichoanalitikas Saverio Tomasella, kuris parašė knygą „Ces amitiés qui nous transforment“ („Draugystės, kurios mus keičia“), draugystė užsimezga tada, kai su kitu žmogumi būti patinka. Na, o jeigu nepatinka, negali būti ir draugystės. Draugystė yra tai, kas staiga atsiranda – tai yra malonus jausmas būti kartu su žmogumi, kuris mums tinka ir mus supranta. Visų pirma, jūs jaučiate norą kalbėtis su šiuo žmogumi ar ką nors veikti su juo. beje, draugės (ir draugai) gali būti visiškai skirtingi nei mes. jie gali būti iš kitokios socialinės aplinkos, kitos tautybės, praktikuoti kitokią religiją. ir vis vien musm bus smagu kartu leisti laiką.
Tikra draugystė su kitu žmogumi sieja tada, kai gali elgtis laisvai, kai nejauti įtampos. Pavyzdžiui, pažįstamosios ar pažįstamieji, su kuriais susitinkate, tarkim, sporto klube, nėra jūsų draugai. Šalia jų jūs pasitempiate, rodote gerąją ir gražiąją savo pusę. Tuo tarpu su drauge jūs jausitės kur kas laisviau – nebijosite ir nusikeikti, ir nesigėdysite pasakyti, kad ko nors nesuprantate, nežinote. Su tikromis draugėmis galime elgtis paprastai, būti tokios, kokios esame ir kalbėti apie savo abejones ir rūpesčius. Draugystėje yra kažkas pažįstamo. Galbūt jus jungia panašios pažiūros, gal išgyvenote tuos pačius dalykus. Tikri draugai teikia jums realią pagalbą, paramą, ypač emocinę. Tikri draugai gali gyventi toli vienas nuo kito. Net jei susitinkate retai, visada atrodo, kad paskutinį kartą matėtės vakar vakare. Su tikromis draugėmis galite kalbėti, bet ne apkalbėti apie bet ką: seksą, vaikus ar sveikatos problemas. Tikros draugės nepavydės, nekiršins, neapkalbinės ir neaptarinės su kitais.
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad visgi nepuoselėkite pernelyg didelių lūkesčių iš draugių. Galų gale jos yra tik žmonės su savo pliusais ir minusais. Ir nepamirškite, kad bet kokiu atveju, jūsų vyras yra jums svarbesnis net ir už geriausią draugę. Tad visiškai, iki galo galite atsiverti tik partneriui. Kad ir kokie netobuli jūs būtumėte, jus sieja itin artimi saitai. O draugė nėra jūsų antroji pusė.
