Tais laikais dantų gydytojus vadino tiesiog dantistais. Buvo toks žodis – stomatologija, t.y., mokslas apie dantų bei kitų burnos organų ligas. Kartais dantų gydytojus vadino stomatologais, tačiau dažniausiai jie buvo įvardijami kaip dantistai – tai tarsi aliuzija į amatą. Kaip buvo staliai, puodžiai, stikliai, račiai, kubiliai, taip buvo ir dantistai. Galbūt ir buvo gerų gydytojų (logiška, kad turėjo būti, nes technikos pažanga buvo, jeigu jau į kosmosą buvo skraidoma), bet „paprastiems“ žmonėms jų paslaugos nebuvo prieinamos. Jau tik prieš sugriūvant imperijai atsirado tokių gydytojų, kurie dantis gydydavo nuskausminę.

Giliu sovietmečiu nuskausmindavo tik tada, kai traukdavo dantį – suleisdavo „Novokaino“. Šiaip tuo pačiu „Novokainu“ galėjo nuskausminti ir prieš gydant dantų kariesą ar bent jau gydant kanalus. Tačiau buvo pernelyg didelės eilės ir pernelyg daug laiko užimdavo, kad gydytojais „terliotųsi“ su eiliniais pacientais – „paprastais“ žmonėmis. Beje, jei dantis sugedo iki kanalo, reiškia, kad greitai jį reikės traukti, nes anksčiau ar vėliau atsirasdavo pūlinys. Kanalus neva tai plombuodavo, bet retai kada nuotrauką padarydavo ir tikrai švariai užplombuodavo visą kanalą. Būdavo net ir taip, kad į kanalą prikišdavo vatos ir tada ant viršaus uždėdavo plombą. Beje, plombos būdavo tokios negražios švininės, kad ne tik bjaurojo žmogaus šypseną, bet ir buvo kenksmingos sveikatai.