Statistika rodo, kad mirštamumas nuo COVID-19 yra daugiau kaip 10 kartų didesnis nei nuo gripo, atitinkamai iki 4 proc. mirštamumas – nuo COVID-19, 0,2 proc. – nuo gripo. Sunkių infekcijos atvejų taip pat yra apie 10 kartų daugiau. Vos 1,5 proc. gripo virusą pasigavusių žmonių patenka į ligoninę, o, susidūrus su naujuoju virusu, gydytis stacionare dėl sunkios ligos eigos tenka 15–20 proc. infekuotųjų, 5 proc. jų gydomi intensyvios terapijos skyriuose.

Gripas nepasitraukia

Visiems gerai pažįstamas sezoninis gripas – ūminė virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Ją vienas kitam perduodame taip pat, kaip ir naująjį virusą – oro lašeliniu būdu, tai yra kosėdami ir čiaudėdami. Kad užsikrėtėme, pajuntame ne iš karto, nes gripo inkubacinis periodas (laiko tarpas nuo tada, kai žmogus užsikrėtė, iki atsirado pirmieji klinikiniai simptomai) yra 1–7 dienos.

Gripui būdinga staigi pradžia – kyla temperatūra, krečia šaltis, atsiranda sloga ir sausas kosulys, skauda gerklę, plyšta galva, kamuoja raumenų skausmas, jaučiamas silpnumas bei nuovargis. Panašiai prasideda ir peršalimas, bet šią infekcinę ligą sukelia bakterijos. Jei labai smarkiai skauda galvą ir, kaip žmonės mėgsta sakyti, laužo kaulus, galima įtarti, kad kaltas gripo virusas.

Gripas gali sukelti sunkias komplikacijas – bronchitą ar plaučių uždegimą, todėl yra ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems žmonėms ar sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

Vakcinos būtinos

Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, tai nesikeičia ir šiemet. Tiesiog pasaulyje plintantis COVID-19 artėjantį gripo sezoną padarys gerokai keblesnį, nes greitai teks įžengti į laikotarpį, kai aktyvūs bus iškart abu virusai – COVID-19 ir sezoninio gripo. Pavasarį, kai Lietuvoje ėmė smarkiai plisti koronavirusas, gripo sezonas jau ėjo į pabaigą, todėl buvo lengviau.