Bendras ūkis, prie kurio kiekvienas prisideda pagal savo išgales, bendros maldos ir Dievo įsakymų reguliuojamas gyvenimas pritraukia čionai naujų narių, ir ne tik iš Lietuvos.
Ru.Delfi pristato publikacijų ciklą „Septynios dienos Mikniškėse“, kuriame pasakojama apie unikalią stačiatikių bendruomenę Lietuvoje – jos istoriją ir kasdienį gyvenimą.
Pietryčių Lietuvos miestelio Turgelių apylinkės į istoriją įėjo pirmiausia dėl dviejų unikalių eksperimentų. Pirmasis – mėginimas 1769 metais įvesti respublikos valdymo formą Merkinės dvare. Jo savininkas ir Švietimo idėjų šalinininkas, Pavelas Ksaverijus Bžostovskis, mėgino pagerinti valstiečių gyvenimą, suteikdamas jiems asmeninę laisvę ir teisę tam tikromis sąlygomis palikti dvarą. Bet šiandien apie šią nuostabią pradžią, pasibaigusią 1795 metais sulig Trečiuoju ATR padalijimu ir šių žemių perėjimu Rusijos imperijai, primena tik šeimininko dvaro griuvėsiai netoli Turgelių. Antrasis, ne mažiau unikalus, eksperimentas – dvaro valdų pertvarkymas į stačiatikių bendruomenę – beveik per šimtą metų įrodė savo vertę. Mikniškių bendruomenė, kuri gyvena trijuose kaimuose (Mikniškių, Krošos ir Gajaus), pergyveno šių žemių perėjimą iš vienos valstybės kitai, išliko sovietiniais laikais ir šiandien prisistato kaip vienintelis žemės ūkis posovietinėje erdvėje, kurioje žmones vienija visų pirma stačiatikių tikėjimas.
