Todėl šiandien labai populiaru pagyvenusiems žmonėms stoti į trečiojo amžiaus universitetus. Atminties susilpnėjimas ir nesugebėjimas susikaupti dažnas ir tarp jaunų žmonių. Tačiau dėmesio ir atminties sutrikimų gali išvengti netgi tie jaunuoliai, kurie dirba perkrautu grafiku.
Atmintis – didis dalykas, be jos neįmanoma įsivaizduoti žmogaus gyvenimo. Atminties pagalba mes šiandieniniame savo gyvenime pritaikome savo bei praėjusiųjų kartų patirtį. Straipsnyje iškelta problema – ar galime mes kaip nors pagerinti atmintį? Nuo ji priklauso?
Šis tas apie žmogaus atmintį
Atmintis skirstoma į ilgalaikę ir trumpalaikę. Studentai per sesijas įsigudrina viską išmokti per vieną naktį, tačiau net nesusimąsto apie tai, kad visa ta informacija įsirašys į trumpalaikę atmintį ir ilgai neišliks. Su ilgalaikės ir trumpalaikės atminties fenomenu yra susiję tai, kad senstantys žmonės kuo puikiausiai prisimena savo jaunystės gyvenimo detales, tačiau užmiršta tai, kas įvyko neseniai.
Atminties galimybės neribotos. Manoma, kad suaugęs žmogus gali įsiminti iškart nuo 20 iki 1 tūkst. žodžių. Tačiau yra žmonių, kurie pasižymi fenomenalia atmintimi. Pavyzdžiui, Aleksandras Makedonietis žinojo visų savo karių vardus, Mocartui užtekdavo kartą išgirsti garsą, kad atliktų jį ir užrašytų...
Mokslininkų duomenimis, žmogaus atmintis ima veikti dar motinos įsčiose – po 20 savaičių nuo apvaisinimo. Šią hipotezę patvirtino konkretus tyrimas. Per motinos pilvą buvo pasiųstas garsas, kurį gali girdėti vaisius. Ultragarsinio skanerio pagalba buvo patikrinta vaisiaus reakcija. Paaiškėjo, kad vaisius reaguoja į triukšmą, ima judinti galūnes. Tiesa, po penkto signalo, vaisius priprato ir garsus ignoravo. Bandymas buvo atliktas po 10 min. ir po paros. Vaisius be vargo atpažindavo garsą. Taigi pasitvirtino hipotezė, kad žmogus iš principo gali atsiminti tai, kas su juo vyko motinos įsčiose.
Atmintis yra individuali – vienų regimoji, kitų girdimoji. Taip pat geriau įsimenamas tas dalykas, kuris kelia susidomėjimą. Atminčiai turi įtakos jausmai. Emocijų antplūdžio metu prisimenami seniai pamiršti dalykai. Štai žmogus, kuris mano, jog nėra gabus kalboms, pakliuvęs į stresinę situaciją svetimoje šalyje, prisimena daug tos kalbos žodžių.
Tad atmintį labai svarbu treniruoti. Britų mokslininkai specialiu skaneriu tyrė žmogaus smegenis. Pasirodė, kad geriausią orientaciją aplinkoje turi taksistai, mat tokią atmintį jiems reikia nuolat treniruoti.
Išsiblaškymas nėra prastos atminties požymis. Išsiblaškę žmogės kaip tik yra įsigilinę į savo mintis, todėl gali nepastebėti kai kurių buitinių dalykų. Tačiau, pasirodo, kvapai gali sugrąžinti juos į realybę. Kvapai ypač susiję su atmintimi. Užuodęs kvapą žmogus paprastai prisimena, su kuo tas kvapas susijęs.
Ypatingai svarbu – praturtinta mityba
Kartais užtenka tik racionaliai maitintis. Reikėtų sekti savo mitybą ir žiūrėti, kad joje netrūktų šių vitaminų: C, E, B6, B12, betakarotino. Taip pat nepamirškime, kad mūsų smegenis sudaro net 50% vandens. Net nežymus skysčių trūkumas organizme galima pabloginti protinę veiklą. Taigi, pakankamas skysčių vartojimas (ne mažiau 8 stiklinių per dieną) padeda aštriau mąstyti. Kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir laikinai padeda susikoncentruoti, kita vertus, piktnaudžiavimas kava gali pabloginti protinę veiklą, nes sutrinka miego fazių kaita. Piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat trikdo miegą.
Reikia nepamiršti, kad pagrindinę rolę vaidina pusryčiai, kurie iš paties ryto užkuria organizmą, papildo gliukozės, kuri labai reikalinga protinei veiklai, atsargas. Ryte patariama suvalgyti košės ir bananą (jame gausu kalio, angliavandenių, baltymų ir B grupės vitaminų), pietums – salotų ir rupių miltų duonos, vartoti arachisų aliejų, o pietums ir vakarienei – patiekalus iš žuvies ar vištienos su trijų daržovių garnyru (geležis ir antioksidantai). 50% dienos kalorijų turi sudaryti angliavandeniai, 20% – baltymai, ir ne daugiau kaip 30% – riebalai. Tai optimalus santykis, padedantis visą dieną išlaikyti darbingumą ir tuo pačiu mesti svorį.
Madingos dietos, iš raciono visiškai išbraukiančios angliavandenius arba rekomenduojančios maitintis vienos rūšies maistu, pavyzdžiui, greipfrutais, arbūzais, jau trečią dieną gali tapti nesugebėjimo susikaupti priežastimi. O, kai mes pernelyg daug galvojame apie maistą, neišvengiamai tai paliečia visus gyvenimo aspektus.
Štai intelektualūs produktai:
GELEŽIES daug turi pupelės, žirniai, burokėliai, žuvis, paukštiena, jautiena, špinatai, džiovintos slyvos.
B GRUPĖS VITAMINŲ gausu piene ir jo produktuose, jūros gėrybėse, apelsinuose, bananuose, žaliuosiuose žirneliuose.
ANTIOKSIDANTAI padeda išvengti priešlaikinio organizmo, tame tarpe ir smegenų senėjimo. Jų daugiausia yra persikuose, morkose, kopūstuose, brokoliuose, paprikoje. Daugiau ar mažiau jų yra visuose šviežiuose vaisiuose ir daržovėse.
Miego režimas
Didelę reikšmę turi ir miegas. Eksperimentais įrodyta, kad net viena bemiegė naktis mažina kūrybines žmogaus proto galias. Neišsimiegojus sunkiau tiek išspręsti uždavinį, tiek sukurti eilėraštį.
Gerai naktį išsimiegoję tiek vyturiai, tiek pelėdžiukai jaučiasi žvalūs ir darbingi. Taigi, kad gerai išsimiegotume, nakčiai daug neprisivalgykime, vakarienei venkime aštrių ir sūrių, sunkiai virškinamų patiekalų, negerkime tonizuojančių gėrimų (tonizuoja ne tik kava, bet ir arbata). Geriausia prieš miegą išgerti pieno stiklinę.
Skirti laiko fizinei veiklai
Žmogui senstant – protinės galios senka. Sugebėjimai įsiminti skaitmeninę informaciją ima mažėti jau sulaukus 25-erių metų. Tarp 45 ir 75 metų mąstymas sulėtėja iki 20%. Tačiau nusiminti neverta – jau įrodyta, kad fiziniai krūviai gali padidinti protines galias ir padėti smegenims įveikti permainas, susijusias su amžiumi.
Įrodyta, kad fizinis aktyvumas gerina kraujo apytaką, o tai reiškia, kad smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, stimuliuojama centrinė nervų sistema ir mažiau žūva nervinių ląstelių. Be to, sportuodami tiesiog daugiau būname gryname ore, tampame organizuotesni, labiau pasitikime savo jėgomis.
Įveikti stresą
Žmonės, kurie dirba įdomų darbą, lengviau susikaupia, jiems reikia mažiau valios pastangų. Jiems tuo metu būna svarbu tik tai, kuo tuo metu užsiėmę. O stresas, patiriamas dirbant neįdomų darbą, gerokai sumažina žmogaus darbingumą.
Ir apskritai stresas neigiamai veikia žmogaus proto galias. Padidėjęs adrenalino kiekis aštrina dėmesį, klausą, regėjimą – visus pojūčius, siejančius su aplinkiniu pasauliu. Žmogaus organizmas streso metu būna kovinėje parengtyje, taigi, pavargsta ir ramybės būklėj jau nebesugeba mobilizuoti visų savo pajėgų.
Streso (o tuo pačiu ir adrenalino) trūkumas taip pat nėra gerai. Jis sukelia nuovargį net nedirbant, dirglumą. Tokiu atveju vėlgi rekomenduojamas fizinis aktyvumas. Tikriausiai ne kartą yra tekę girdėti, jog geriausios mintys ateina pasivaikščiojimo metu. O jei dar atrasime laiko reguliariai mankštai, meditacijai – taip tik dar lengviau susidorosime su stresu.
