Tebesitęsiant dabartinei situacijai, kai siekiame išlaikyti socialinius atstumus ir vengti didelių susibūrimo vietų, siūlau aplankyti šiuos atokesnius gamtos kampelius Vilniaus krašte, kurie pradžiugins išskirtiniais vaizdais. Man tai yra vienos gražiausių vietų, į kurias reguliariai mėgstu grįžti. Tikiu, jog jos patiks ir jums.

Neries ir miškų panoramos

Neries regioniniame parke esanti Paneriškių regykla yra viena aukščiausių visoje šalyje – aukštesnės yra tik Pūčkorių (68 m) ir Plikakalnio (58 m) atodangos. Čia nuo 52 metrų aukščio skardžio galima grožėtis užburiančiais natūralios gamtos vaizdais ir Neries slėnio panoramomis.

Paneriškių regykla

Tiesa, regyklą pasiekti gali būti nelengva, mat navigacija veda keliu kitapus upės. Iš tiesų keliauti reiktų pro Rykantų kaimą ir ties Paneriškių ženklu pasukti gilyn į mišką. Pirmą kartą teko ir pačiam kiek paklaidžioti. Nuo automobiliams skirtos nedidelės aikštelės gerą kilometrą teks kopti miško taku į kalną, tačiau šios pastangos, pamačius gamtos panoramas, tikrai atsipirks.

Įstabaus grožio pažintinis takas

Asmeniškai man Saidės pažintinis takas yra pati gražiausia poilsio vieta šalia Vilniaus. Nors šio tako ilgis siekia vos 1,5 km, veikti čia yra ką. Visų pirma, dėmesį patraukia unikalus Saidės upelis, tekantis pro gausybę akmenų ir savo čiurlenimu girdimas iš tolo.

Saidės pažintinis takas

Šalia stūkso Stirnių piliakalnis – įdomu, jog jis buvo atrastas tik 1995 metais. Taip pat lankant taką galima apžiūrėti didįjį Saidės akmenį, kurį iki šios vietos atgabeno slenkantys ledynai, o visą maršrutą vainikuoja atsiverianti Saidės ir Neries upių santaka.

Lietuviškasis Monakas

Prieš maždaug 250 metų egzistavusi Paulavos (Pavlovo) respublika tuo metu buvo vienintelė nykštukinė valstybė visoje Europoje. Ši respublika turėjo visus būtinus atributus – valiutą, kariuomenę, įstatymus ir valdžios institucijas, joje gyveno apie tūkstantis žmonių.

Paulavos respublika

Paulavos respublika žemėlapyje atsirado 1769 m., kai Merkinės dvarą įsigijo Vilniaus kanauninkas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Deja, po 26 metų egzistavimo valstybė žlugo, tačiau išlikę didingų pastatų griuvėsiai primena unikalią šios vietovės praeitį.

Dviejų upių ir trijų tiltų sandūroje

Šalia „Santakos“ sodų bendrijos yra unikali vieta, kur susitinka Neris ir Žeimena, o šias upes puošia net trys vienas šalia kito esantys tiltai. Man pats įspūdingiausias – maždaug 80 metų senumo vokiškas traukinių tiltas, alsuojantis savo autentika.

Žeimenos ir Neries upių santaka

Tiesa, dabar traukiniai rieda ne juo, o už kelių metrų pastatytu šiuolaikišku tiltu virš Neries. Trečiasis yra kabantis tiltas virš Žeimenos. Išties, keista tokioje tylioje ir miškingoje vietovėje išvysti tiek didelių urbanistinių objektų. Čia galima pasigrožėti tiek įspūdingais tiltais, tiek ir gražia laukine gamta.

Apokaliptiniais vaizdais stebinantis karjeras

Tarp Nemenčinės miškų pasislėpęs nenaudojamas Skersabalių karjeras savo vaizdais pribloškia visus čia apsilankančius.

Skersabalių karjeras

Įdomią atmosferą sustiprina paslaptingi statiniai bei geležinkelio bėgiai, vedantys tiesiai į vandenį. Ne be reikalo Skersabalių karjerą scenų filmavimui pasirinko garsaus serialo „Stranger things“ kūrėjai – ši vieta tikrai turi žavesio.

Ideali lokacija žiemiškiems pasivaikščiojimams

Tarp Nemenčinės miškų pasislėpęs Sakiškių kaimas ir jo apylinkės laukia laukinės gamtos gerbėjų. Čia yra gausybė miško takelių, kviečiančių ištrūkti iš miesto šurmulio. Aplink Sakiškes taip pat yra įrengti ir gražiai sutvarkyti keli pažintiniai takai, kuriuos puošia medinės skulptūros.

Sakiškių skardis

Tačiau man labiausiai patiko Sakiškių skardis – tai pakankamai aukštai esanti apžvalgos aikštelė su suoliukais ir laužavietėmis. Nuo skardžio atsiveria magiškas vaizdas į Neries vingius, o bevaikščiojant pakrante galima klausytis upės čiurlenimo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)