Pasižiūrėkime iš šalies į šį pasakojimą. Rašo moteris auginanti du vaikus, vienas paauglys sūnus, darbas – namų ir vaikų priežiūra. Išsilavinimas aukštasis: „Prisipažinau savo vyrui: pandemijos ir autoritarinių kovos su ja metodų dėka tampu vis konservatyvesnė. Noriu, kad šeimą valdytum tu“. Vyras tuojau sukluso ir neramiai pastebėjo: „Tikiuosi, kad lovoje išliksime demokratais“. Štai jums ir tema – politika ir seksas šeimoje. Ir ši tema atspindi du kraštutinumus, kuriuos puikiai iliustruoja rinkimai JAV: D. Trumpas – autoritarinis konservatizmas ir J. Bidenas – demokratija.
D. Trumpas simbolizuoja pilna seksualinės galios vyrą sugebanti priiminėti sprendimus. Jo gerbėjams nesvarbu, kad jis mokėjo prostitutėms už seksą, anot jo paties graibė moterims už putės ir pavertė šalį bei jos užsienio politiką chaosu. J. Bidenas, kaip ir demokratija, yra moteriškas savo prigimtyje. Moterys gi kalbasi, vengia smurto ir konfliktų, jos teigia gyvenimą. Deja, kai kam demokratija maro laikais kaip ir praranda savo žavesį.
Taigi, aš tuos du kraštutinumus bandau suderinti, nors, jeigu jau nuoširdžiai, demokratinis seksas manęs nedomina. Noriu, kad mano vyras prisiimtu atsakomybę kasdieniniame šeimos gyvenime, perimtų visą atsakomybę, nes jis vyras, jis negali nusiplauti. Jo žodis turi būti paskutinis antraip mes su vaikais, paaugliais, išeisime iš proto toje uždaroje erdvėje. Aš neturiu jėgų nustatinėti ribas vaikams taip griežtai, kaip tai sugeba vyras. Žinoma, nenoriu, kad jis lankytų prostitutes prie Vilniaus geležinkelio stoties. Nors man ir nepatinka, bet mano vyras, teigia, kad jis yra teisus dėl demokratijos lovoje. Pacituosiu jo mintis: „Žmona be iniciatyvos lovoje naikina net ir geriausius santykius. Vyrui žmona tapusi pliauska, matracu lovoje, – tokie seksualiniai santykiai smogia per vyro savivertę. Nesijausdamas vyru, jis tampa aktyviu pornografijos vartotoju, nes tik ten jis gali save identifikuoti su tais visada galingais vaikinais nuo dvidešimties iki aštuoniasdešimties metų amžiaus“. Taip, tiesa. Tie tarp šešiasdešimties ir aštuoniasdešimties metų pristatomi kaip visiškai jauni eržilai dorojantys jaunas merginas pusryčiams. Kiek jie sukramto viagros prieš filmavimą nutylima“. Taip sako mano vyras. Žinia, pandemijos ir karantino metu vyrai tiesiog užgulė pornografijos portalus. Anot tyrimų, rezultato ilgai laukti nereikėjo. Psichologinis ir seksualinis smurtas prieš moteris išaugo šimtais kartų.
Ačiū Dievui, mano vyras nėra smurtingas, jis demokratas. Tačiau aš, moteris, bijau, atsakingai bijau amžino karantino poveikio visų pirma mano vyrui. Todėl bandau jam visokeriopai įtikti. Jis sako, kad jam svarbiausia, kad lovoje kiltų audros, kurios metu aš vadovaučiau, būčiau bent kartais viršuje ir nesvarbu mano klimakso ženklų ir visiško nenoro mylėtis. Jam nepaaiškinsi, kad hormonai kinta, geismas ne toks, kokį jaučia gimdyti galinti moteris. Geismo stoką kompensuoji „kitais interesais“. Bet jis atšauna, kad kvaila ta moteris, kuri neprisiverčia atlikti pareigos bent pora kartų per savaitę. Mano išsisukinėjimas, esa demokratija reikalauja pagarbos kito teisei nesimylėti arba draudžia mylėtis save prievartaujant lovoje yra demokratijos parodija. „Tango, ponios ir panelės, šokama dviese ir šokama tol, kol gyvenama kartu“, – primena vyras. „Jeigu vyras yra atsakingas už finansus ir vaikų auklėjimą atliekamu nuo darbų metu, tai ir aš, žmona, neturiu jokios teisės suglausti kojų. Vyrui reikia daugiau numalšinti agresijai, nes vyrų agresija moteriai visuomet kelia siaubą. Atimk seksą ir glamones, – karas garantuotas. Ten, kur nėra intymių santykių, taiką galima ilgam pamiršti“.
Taip, jeigu šeima nėra asociali, pora daug maž psichologiškai ir politiškai išprususi, psichologinio ir fizinio smurto nebus. Tačiau šeimą purtys neeilinis šaltis, kurį vaikai labai greitai pastebės. Jie daugiau nematys apsikabinusių motinos ir tėvo, negirdės komplimentų arba pajuokavimų, nuoširdaus juoko. Matys tėvą ir motiną vengiančius vienas kito žvilgsnių, bendraujančius pro sukastus dantis, kuo greičiau užsidarančius kas sau savo kambariuose. Paaugliui trauma garantuota ir ji formuos jo požiūrį į vyro ir moters santykius. Karantino metu, o jis bus ilgas ir tęsis, kol rinkoje nepasirodys skiepai, šitas šaltas karas matysis ir jausis kaip niekada ryškiai, atstumiančiai. Tokia neigiama atmosfera kaip ir tas virusas be jokių žodžių plinta, įsiskverbia į kiekvieną vaikų porą. Priklausomai nuo amžiaus mažyčiai nežinos, nesupras, kas vyksta. Paaugliai supras ir pajus labai greitai. Paaugliai ir šiaip neretai jaučiasi nesaugūs nuo to nuolatinės jiems nesuprantamos, neįprastos būsenos tarp vaiko ir suaugusio, kankinami nepatenkinamų seksualinių poreikių, hormonų audrų, dėl prarastų galimybių bendrauti mokyklose ir už jos ribų su bendraamžiais. Matyti nepaskelbtą karą šeimoje saugumo paaugliui nesuteikia.
Žinai, žmonele, kaip atrodo karas šeimoje? Ypač šaltasis karas? Pasitelksiu rašytojo Arkadijaus Vinokuro bestselerį „Eroto glėbyje“ ir pacituosiu vieną iš keturiasdešimt keturių pasakojimų „Karas šeimoje“. Rašytojas naudoja ironiją ir farsą idant parodyti visą tokio karo absurdiškumą.
Taigi:
„Žiūriu jai atidžiai į akis. Atsivedėjęs tvoju. Dūšioje – džiaugsmo bangos! Išsitraukiu mačetę, kapoju ją gabalais – saldi patirtis. Užtaisau kulkosvaidį ir suvarpau ją tūkstančiais kovinių šovinių per minutę. Galiausiai apmėtau granatomis ir pabaigoje pervažiuoju penkiasdešimties tonų lygintuvu. Ji, žmona, stovi priešais mane: „Vėl negirdi, ką sakau“, – priekaištauja ji man. „Apie ką mąstai?“ – klausia. Šypsausi. Sakau: „Myliu tave!“ Mano namai – mūšio laukas. Ji nežino, bet jaučia nerimą, nes mato tik mano kūną, o akiduobės – tuščios. Naktį, pašokęs iš miego, šaukiu: „Pirmyn!“ Ji išsigandusi prašo, jog pamirščiau tą savo karą. Sakau jai, kad karas ne mano. Jis man primestas. Sakau, kad karas žiaurus, visiškas Ženevos konvencijos nepaisymas. Civiliai krinta it musės. Aš – vienas jų. Ji sako, ramindama, na, kad tikrai esu karys. Visi vyrai esą yra kariai, antraip – neįdomūs, visiški mėmės. Tikras vyras garantuoja savo žmonai saugumą neperžengdamas Civilinės metrikacijos biuro nustatytų ir pripažintų ribų. Taigi, marš kovon! Siūlau jai prisidėti. Ji tik mosteli ranka. Mat jos vieta namuose. Tiek kambarių, laiptų – viską reikia prižiūrėti. Prisidėjęs naktinius žiūronus apžiūriu visus kampus. Prišnerkšti. Matau kūdikėlį, apsidirbusį iki ausų. Inkščia. Virtuvėje susikaupusios gero mėnesio atliekos. Musės piketuoja lyg bombonešiai, rėžia mirties kilpas virš pažaliavusių, supelijusių trupinių. Rodau pirštu. Ji sako, jog nėra traktorius. Tegul jie aria. Jie geležiniai. Ji pati turinti visas teises pasirūpinti savimi. Pailsėti, mat pavargo nuo vaikučio zyzimo. Lyg tarp kitko priduria, jog neprošal būtų įsitaisyti auklę. Atveriu burną, bet ji nutraukia įžūliai aiškindama moters teises: darbas namuose turi būti apmokamas, ir dar visai neblogai. O mano pinigų nuolatos nepakanka. Nėra čia ko norėti daugiau, nei parneši. Nori sekso? Nešk pinigus!“ Šaukiu jai, kad vedžiau padorią moterį, o ne prostitutę!“
Štai toks vaizdas, tokie jausmai ir tokios mano ir mano vyro mintys, gerbiama Vitalija. Juk kalbėti apie nusibodusi seksą ir penkiasdešimt būdų jį pagyventi nėra sunku. Bet kai nėra bendro sutarimo ir nei vienas nenori nusileisti? Aš manau, kad jo elgesys su vaikais, su manimi yra klaidingas, jis turėtų perimti visą vadovavimą, man palikti vaikų auklėjimą, bet vyras, – demokratas. Jis galiausiai atšoka, viską meta ir pasitraukia į vidinę tremtį. Sako, kad galiu elgtis kaip noriu, nes nemato reikalo konfliktuoti, todėl vardan ramybės atsisako bet kokios atsakomybės: „Arba abu sutariame, arba valdyk pati“ ir užsidarė trinktelėjęs durimis savo kambaryje. Tiesą sakant, taip pat nenoriu būti demokrate lovoje. Noriu, kad vyras mane imtų gulėdamas ant manęs, ne aš ant jo. Kaip elgtis?“.
Geras klausimas… Na, aš nesu politologė, nors seksas ir politika visai šalia, vienas be kito nei iš vietos. Įdomi tema kitam kartui. Akivaizdu, kad šeima negali nustoti funkcionuoti net sunkiausiomis sąlygomis. Abu tėvai negali tiesiog permesti atsakomybės vienas kitam arba iš vis nuo atsakomybės pasitraukti. Suprantu, žinoma, kad dėl viruso esi priverstas užsidaryti namuose ir kad tos aplinkybės kurioms nesimato pabaigos siurbia jėgas. Frustracija, vedanti į agresiją, visai šalia. Bet koks nepasitenkinimą sukeliantis įvykis, kad ir netyčia sudaužyta lėkštė ar žmonos atsisakymas mylėtis vyrui sukelia agresiją. Konfliktas garantuotas? Taip, kartais jis reikalingas, tačiau karantino sąlygomis derėtų jo vengti. Jeigu jau prispyrė, tai protingas būdas porai būtų kartu išvažiuoti į kokį mišką ir ten išsirėkti kiek tik širdis geidžia. O gal, atvažiavę į mišką, tiesiog pradės juoktis iš paikos idėjos ir vėl apsikabins? O ir ilgą laiką nepatenkinus žmonos poreikius be jokios pagarbos jos gyvybinei erdvei, be švelnumo ir supratimo stokos jos įtemptai būsenai, be senai pamiršto orgazmo – konfliktas kaip pagal užsakymą. Todėl seksas, lyg ventilis abiem yra tolygu raminančiai tabletei.
Įdomios man rašiusios moters mintys apie autoritarinį valdymą šeimoje ir demokratinį seksą lovoje. Nors ir labai nenoriai, turiu sutikti, kad yra begalės šeimų Lietuvoje kurių vyrai ir žmonos buvo auklėjami tvirtos rankos pedagogika. Klausimas „kuris mūsų nėra gavęs į kailį?“ kaip ir nereikalingas, nes atsakymas – visi iki vieno su labai retomis išimtimis. Mūsų liberalios demokratijos laikais nori nenori susiduri su kitokia pedagogika, žmogaus teisėmis, kategoriškas Ne smurtui prieš moteris. Ir tas vertybes mums yra būtina įsisavinti. Tačiau kas sakė, kad demokratija yra bedantė? Turime visas valstybės jėgos struktūras, Seimą, VMI, darbdavio sankcijas, policiją. Tad ir šeimoje, kurioje nėra jokios bendro sutarimo tradicijos, vienam vis dėl to teks prisiimti atsakomybę, o kitam paklusti. Ir tikra tiesa, kad nesvarbu, ar soste sėdės žmona, ar vyras. Taip, vyrui gal neunoras žmonos valdymas, niekada draugams neprisipažins, bet tokia yra tikrovė. Ji verčia sunkiomis sąlygomis vardan taikos susitaikyti su vaidmenų pasikeitimu. Galiu garantuoti, kad bent sutarus dėl tokių vaidmenų, gyventi šeimoje bus kur kas lengviau. Tačiau niekada nevalia pamiršti, kad kalba vyksta ne apie diktatūrą šeimoje, nes diktatūra neįmanoma be smurto ir smurtinių bausmių. Aš gi kalbu apie šiuolaikinės kariuomenės, o ne apie kalėjimo ir zekų subkultūros modelį.
Žinoma, bendras sutarimas yra šimtus kartus naudingesnis šeimai. Kiekviena šeima turėtų formuoti demokratinį bendravimo būdą, juk šeima yra vienas kūnas einantys ta pačia linkme. Dalijamasi atsakomybėmis, nes atsakomybė sunkiomis sąlygomis beprotiškai išvargina. Štai šioje vietoje ir pasikalbėsime apie demokratiją lovoje. Ji yra būtina abiem pusėms, nes abiem pusėms norisi atsikratyti dienos atsakomybės už viską šeimoje. Reiškia, kalbėjimas, esą vyras norintis būti po moterimi sekso metu yra kažkoks pusvyris, šis stereotipas neatitinka psichologinės tikrovės. Iliustruosiu šią mintį… mazochizmu. Ar žinote, kad neretai mazochizmu domisi vyrai užimantys valstybėje ar įmonėse labai aukštas pareigas? Priežastis? Atsikratyti atsakomybės, kai visiškas atsidavimas kito valdžiai baigiasi seksualiniu pasitenkinimu kaip atlygiu. (researchgate.net Understanding Sadomasochism, 2006). Faktas, kad atsakomybė verčia nuo kojų. Todėl kiekvienas ieško savo atsipalaidavimo būdų. Vieni geria, kita smurtauja, treti rūko hašišą, ketvirti atsiduoda seksui tiek, kad tampa nuo jo priklausomi. (Tokiu atveju būtina kreiptis pagalbos į seksologus).
Tęsiant temą noriu pabrėžti, kad noras mylėtis neturi būti grįstas vien tik siekiu atsikratyti nerimu, nes toks siekis greitai gali tapti priklausomybe. Taigi, lovoje turi išmokti duoti ir imti, patenkinti ir būti patenkinamam. Jeigu nesate pripratę prie šios minties, kalbėkitės, būtinai atvirai kalbėkitės be jokių užuolankų. Kartą ar du per savaitę keiskitės vietomis ir atsipalaiduokite. Tik išmokę patenkinti save patenkindami savo antrą pusę turėsite pilnavertį demokratinį seksą. Nėra jokio pagrindo gėdytis tokių santykių lovoje. Jeigu išmoksite, tie demokratiški santykiai persikels ir į kasdienį gyvenimą šeimoje. O jeigu jau nesutariama lovoje, tai vargu bau ar sutarsite už lovos ribų. Nieko nebeliks, kaip tik įvesti autoritarinį valdymą šeimoje. Kai kam tai gali patikti. Tai tiek šiam kartui apie autoritarinį valdymą šeimoje ir demokratinį seksą.
