Dieną naktį trokšti bent vieno vienkartinio sekso, juk jis – ventilis įtampai nuraminti. Belieka griebtis jo žiūrint į ekraną, per daug didesnį nei dviejų metrų atstumą, paėmus „reikalą“ į savo rankas. Belieka „kabinti“ galimą sekso partnerį internete, visiškai nenutuokiant, ar kada nors su juo susitiksi gyvai, bet ir vėl per atstumą, paslėpęs kūną skafandre“. Taip rašo vyras, laiško gale pridūręs: „Esu vienišas… Einu pakabinsiu ką nors pažinčių portale“.
Taigi, apie tai šiandien ir kalbėsime – apie pažinčių portalus ir kaip ten sėkmingai „prasisukti“. Supažindinsiu jus su galimų partnerių internete „kabinimo“ taisyklėmis, kurios padės nesusimauti jau po pirmų dviejų žodžių ir, neduokdie, netapti sukčių ir aferistų auka.
Deja, šiais karantino laikais nepavyks pasakyti: „Labas, susitikime šiandien kavinukėje arba prie bokšto Katedros aikštėje“. Ne, ponios ir ponai, dabar jau teks ilgai ir, tikėtina, nenuobodžiai bendrauti raštu ir per kompiuterio ekraną, galbūt net keistis vaizdo įrašais. Toks – nuotolinis tikrąją to žodžio prasme – bendravimas internetiniuose pažinčių portaluose yra vienintelė išeitis vienišiems žmonėms, kurie privalo laikytis karantino ir sėdėti užsidarę namuose ar ofisuose. Todėl visai nenuostabu, kad internetinės pažinčių svetainės klesti, jos tiesiog apgultos. Žinote, kiek lankytojų sulaukia vienas iš pačių didžiausių pažinčių portalas pasaulyje? Ogi net 50 milijonų!
Bet pradžioje nemoralizuodama konstatuosiu, kad pažinčių portaluose ne tik viengungiai. Ten blaškosi ir tuntai vedusiųjų arba, taip vadinamų, įsipareigojusių, esančių partnerystėje arba sugyventinių. Yra kaip yra ir nieko čia nepadarysi, ranka ant širdies: kuris nėra „šiaip, įdomumo dėlei“ užsiregistravęs arba bent žvilgtelėjęs į tokį portalą? Tyliai, kad antra pusė nesužinotų leidiesi į lengvą flirtą, įprastą darbo vietoje, arba net į uždraustas erotines žodines ar vaizdines keliones – tam, kad pasaldintum savo gyvenimėlį ir, kaip sakoma, pasitikrintum savo akcijas. Pažinčių portalai, antraip nei pornografijos portalai ir tokie pat anonsai su nuogomis merginomis ir vyrais, tarsi išlaiko tam tikrą moralumą. Kita vertus, iškyla klausimas: ar moralu antrai pusei nežinant flirtuoti su tiek pat „moraliais“ asmenimis kitoje kompiuterio ekrano pusėje?
Aš asmeniškai nepatenku į šį – pažinčių portalų naršytojų sąrašą, tikiuosi, kad mano vyriškis taip pat. Todėl sąžiningai jį informavau, kad rašysiu šia tema, nes ji labai aktuali. Darysiu tai grynai moksliniais sumetimais ir viešojo intereso vedama. Vyras tik kiek dviprasmiškai (mano supratimu) šyptelėjo. „Na, na, nereikia“, – pasakiau jam. „Juk žinai, kad gali manimi pasitikėti“. Tas atsakė, kad gali, bet tikisi, kad „vedina viešojo intereso“ nepulsiu į „Vaginos masažo kursus“ Švedijoje ar į viešnamius kur nors Vokietijoje apsimetusi prostitute, kad neva aprašyčiau viską tikroviškai. Tik mostelėjau ranka, nes juk nepradėsi pyktis dabar, kai dėl karantino esame uždaryti namuose ir apskritai nėra jokios galimybės kur nors išvažiuoti.
Taigi, vienišumas kankina žiauriau už tikrus kankinimus, ypač per didžiąsias šventes – Velykas, Kalėdas, na – ir Vėlines… Vėlinės, beje, ypač liūdnos, nes visa gamta aplinkui tarsi krenta į tamsą ir mirtį, o žvakių jūra kapinėse primena apie gyvenimo laikinumą. Vienišiems žmonėms nieko kito nelieka, kaip gelbėti save ir griebtis šiaudo – pažinčių portalo internete (toliau – PP). Žinote, kas gerai su internetiniais pasimatymais? Kai tave atstumia – neskauda. Tu juk nebuvai su tuo žmogumi susitikęs ir nespėjai užmegzti su juo kažkokio, bent kiek tvirtesnio ryšio. Kartais net negali žinoti, ar jis tikrai yra tas, kuriuo dedasi, o gal tai paprasčiausias apsimetėlis. Nenuostabu, kad kažkas nori PP erdvėse sužibėti. Matote, kai kuriuose PP veikia toks slaptas kompiuterinis algoritmas, kuriame visi vartotojai vertinami pagal tai, kiek jie yra kotiruojami ir „pageidaujami“.
Dirbtinis intelektas ne tik vertina, bet ir įtakoja tai, kaip kiti vartotojai reaguoja į jūsų profilį. Dar vienas pliusas PP lankytojams – panašių portalų yra tikrai ne vienas ir bandyti laimę galima visuose. Tai užims tikrai daug laiko, bet juk karantino metu jo turime pakankamai. Todėl rekomenduoju apsilankyti bent jau keliuose PP ir apsistoti ties tuo, kuris jums labiausiai patiko. Na, o aš pasistengsiu jums padėti, pasiruoškite, tam pasitelkiau pripažintus pasaulio ekspertus ir mano pažįstamus, kurie šioje srityje jau yra tikri „profai“ – ilgai ieškoję vis dar tebeieško savo laimės PP.
Taigi, pradėkime nuo savęs pateikimo. Tai yra bene svarbiausias dalykas. Pasidalinsiu patarimais, kuriais galite pasinaudoti norėdami, kad pažintis būtų kuo sėkmingesnė, o galbūt viskas baigtųsi Mendelsono maršu.
• Visų pirma – nuotrauka. Ji sako daugiau nei tūkstantis žodžių! Jūsų nuotrauka bus apžiūrinėjama ypač įdėmiai… su sąlyga, jei ji patrauks dėmesį. Naudokite savo atvaizdo geriausią variantą ir, nors vis tiek jūs pats sau nepatiktumėt, jokiu būdu nepakiškite svetimos nuotraukos! Neapsimeskite kitu, gink Dieve, ir žiūrėkite, kad nuotraukoje šalia jūsų nebūtų kitų žmonių, nebent jie visi atsukę nugaras. Vaizdas turi būti ryškus, fone gali būti gamta, miestas ar panašiai. Nuobodus fonas jau pats savaime sukelia negatyvias emocijas. Jokių nuogybių ir gašlumo, nebent tam skirtame portale. Šypsena? Taip, būtinai! Juk nenorite atrodyti kaip niurzga arba panašėti į depresuojantį lūzerį. Įdėkite nuotraukų, kuriose vilkite skirtingais rūbais – iš sporto klubo, kelionės ar pasivaikščiojimo su jūsų mylimu šunimi ir pan. Kai veikiate kažką, kas jums malonu. Mat, tokios nuotraukos kelia geras emocijas. Svarbu: nuotraukos turi būti tik pačios naujausios! Beje, neseniai leidinyje „Proceedings of the National Academy and Scienes“ (JAV) buvo paskelbtas tyrimas, kuriame nagrinėjamos internetinės pažintys. Rezultatas gali pasirodyti absurdiškas, tačiau, anot jo, jūsų sėkmės tikimybė padidėja, jei skelbiamose nuotraukose stovite pražergtomis kojomis. Matyt, tai rodo socialinį dominavimą. Čia tikriausiai kalbama apie vyrus. Tikiuosi, tai negalioja moterims...
• Kaip išsiskirti iš begalinio srauto kandidatų? Žinau, kad ypač jaunesni vyrai demonstruoja savo treniruotą, įdegusį kūną, besiveržiantį iš Hugo Boss kostiumo ir baltų marškinių. Giriasi savo romantiškomis kelionėmis po pasaulį. Tai yra gerai, bet svarbiausia kitkas. Patariu: tiesiog būkite nuoširdūs, keliais žodžiai papasakokite apie save – savo charakterį, profesiją, hobį, šeimyninę situaciją (gal turite vaikų iš pirmos santuokos ar globojate artimą žmogų). Neverta slėpti dalykų, kurie jums yra gyvybiškai svarbūs ir kurie vis tiek anksčiau ar vėliau išaiškės. Tik neverkšlenkite, maždaug „esu toks vienišas/vieniša, pagailėkite manęs“. Gailestis kartais pritraukia žmones, bet tai ne tas jausmas, kurio jūs tikitės iš galimo partnerio, ar ne? Niekada nepasirodykite vertu/verta gailesčio, priešingai, pabrėžkite savo savybes, kurios padeda jums grumtis su gyvenimo sunkumais – pozityvumą, ryžtą, siekį tobulėti ir t. t.
• Tinkama amžiaus grupė: jeigu tamstai šešiasdešimt metų ir esi vyras, gal nereikia bandyti laimės tarp aštuoniolikmečių mergaičių, juk paprasta PP – ne pornografijos pažinčių portalas – PPP, pavadinimu „barely leagal“ (tik ką aštuoniolikos). Tiesa, būna, kam pasiseka „pakabinti“ ir aštuoniolikmetę, bet tokios „laimės“ niekam nelinkėčiau. Todėl rinkitės bent jau penkiasdešimties arba savo amžiaus moteris. Nieko nėra kvailiau ir gėdingiau nei susirašinėti su mergaičiuke, o jai paprašius nuotraukos, atsiųsti savo, jau dieduko fizionomiją. Pagyvenusioms moterims, beje, galioja ta pati taisyklė. Jei kuriai knieti susirasti berniuką, kuriam ką tik stuktelėjo aštuoniolika, tai pirmiausia kreipkitės į psichologą ir išsiaiškinkite, kokia šio nesveiko potraukio priežastis. Taip, yra norinčių mylėtis su savo mama (ko pasaulis nematė), bet geriau nereikia.
• Neignoruokite geografijos: daug lengviau kalbėtis su žmogumi gyvenančiu toje pačioje šalyje, tame pačiame regione, viename mieste ar kaime. Tokiu atveju lengviau rasti bendrų interesų, temų pokalbiams ir net bendrų pažįstamų, kurie galėtų patvirtinti, kad nesate eilinis „feikas“ interneto platybėse, apsimetėlis ar aferistas. Žinoma, jeigu domina tolimų šalių gyventojai, tai tikrai neuždrausta su jais bendrauti. Tačiau galite užsirauti ant sukčiaus ir aferisto, maždaug: „esu turtingas JAV pulkininkas, tik ką grįžęs iš Afganistano, bet pamiršau piniginę su penkiais milijonais bazėje. Ar negalėtumėte atsiųsti penkis tūkstančius eurų?“. Tokių kiek tik nori.
• Pokalbį kompiuteriu pradėkite vengdami banalybių ir stereotipų, nesimaivykite, būkite paprasti ir nuoširdūs. Sužinoję pradinę informaciją apie savo pašnekovą/ę, ieškokite bendrų temų, interesų, žinomų įvykių, kuriuos galima aptarti. Garantuoju, tuojau atsiras abu dominanti tema aptarimui. Pradėti pokalbį klausimais „kuo dirbi, kokios pareigos, kiek uždirbi“ yra neprotinga, nes toks „ūkiškumas“ atšaldo bet kokį norą bendrauti. Juk nesate VMI inspektorius ar nusikaltėlių ieškantis policininkas
• Anot PP ekspertų, internetinės pažinčių svetainės yra moterų rinka, o tai reiškia, kad vyrai turi didesnį pasirinkimą ir dažnai susisiekia su didesniu skaičiumi moterų. Kartais jie meistriškai žaidžia iš karto su keliomis. Liūdna, bet tai tiesa. Tačiau, vyrai, turiu jus perspėti: nebendraukite su penkiasdešimt moterų, susipainiosite ir liksite nieko nepešęs.
• Siekdami susitikimo, jokiu būdu neskubinkite savo pašnekovo/ės, tai atstumia. Moterims patinka ilgiau tyrinėti vyrą – ar jis jautrus, dėmesingas, ar turi humoro jausmą, ar geba išklausyti, kokios jo vertybės. Tik visiška kvailė strimgalviais lėks į pasimatymą su nepažįstamu žmogumi. Turėkite tai galvoje ir skirkite pakankamai laiko pokalbiams.
• Jeigu pavyko sutikti, bet supratote, kad tai ne tas žmogus, su kuriuo norėtumėte tęsti pažintį, būkite mandagūs. Chemija – slidus reikalas ir dėl to niekas nekaltas. Susitikimą užbaikite garbingai, be jokių žvilgčiojimų į laikrodį ir nepasitenkinimo išraiškų veide, na, o pasakyti ką nors įžeidžiančio ar žeminančio – absoliutus tabu. PP nepraustaburniai, žinokite, anksčiau ar vėliau yra demaskuojami
Dar keli pastebėjimai. Jau sakiau, kad PP dažniausiai naudojasi moterys. Kokią galima padaryti išvadą? Štai vieno mano pažįstamo, keturiasdešimties metų amžiaus vyro, patirtis: „Niekada nieko nekabinu gatvėje ar bare. Pažinčių portalai suteikia visas galimybes be jokių problemų pradėti pokalbį su moterimi. Drovumas dingsta kaip į vandenį, nes žinau, kad nenusikalbėsiu. Parašai kuo užsiimi, kas esi. Moteris pateikia tą pačią informaciją. Tiesa, man nepatinka, kai moteris imasi iniciatyvos ir pati pradeda pokalbį. Žinau, kad daugelis mano pažįstamų vyrų sutiktų su manimi. Tokios – „kietos“ moterys tikriausiai – barakudos. Be to, susitikęs su tokia tuojau pajunti, kad ji nori kad tu apmokėtum restorano sąskaitą. Todėl niekada nekviečiu moters į restoraną. Susitikimui reikia skirti mažiausiai pusvalandį, daugiausiai – vieną valandą kavinėje ar bare. Kiekvienas moka už save.“
– Tai ar tikrai iniciatyvi moteris – būtinai barakuda? Gal ji tiesiog žino, ko nori ir tai nėra blogai… – klausiu to paties vyro vėliau, paskambinusi jam telefonu.
– Ne, vadovauti turiu aš, vyras.
– Jei teisingai suprantu, jums nepatinka ir aukštas pareigas užimančios, gerai uždirbančios moterys?
– Tiesa.
– Ir kiek tokių susitikimų PP jūs turite per dieną?
– Nedaug, gal du, tris. Bet kai kurie mano pažįstami per vieną dieną susitinka su penkiomis moterimis, kiekvienai paskirdami po pusvalandį.
– Jūsų poros paieška man kvepia konvejeriu, merkantilizmu, švedišku stalu… – neiškentusi įduriu.
– Na, gal taip ir atrodo. Bet juk nežinai, gal kita moteris dar patrauklesnė, patiekalas dar skanesnis… Gal susitikimas su ta kita bus romantiškesnis, gal net meilė iš pirmo žvilgsnio?“
Šiek tiek pasišlykštėjusi atsisveikinau su tuo vyriškiu ir padėjau telefono ragelį. Kažkoks infantilas... Tokiems pažinčių portalai gal ir padeda vienai nakčiai susirasti matracą, bet viltis, kad sutiks princesę ar princą lyg holivudiniame filme – baikite, nemanau. Nebent jie nustotų rinktis moteris lyg obuolius iš krepšio – tas su dėmele, tas per mažai raudonas, o tas netobulo apvalumo...Kas vyksta su šiuolaikiniu kompiuterizuotu žmogumi, kuris tingi, bijo ar paprasčiausiai nemato reikalo prieiti gatvėje prie patikusio žmogaus, užkalbinti jį ir pakviesti puodeliui arbatos? Na gerai, PP yra patogu, o ypač dabar, per karantiną. Bet kodėl nepasidomėjus galimu partneriu išsamiau, kodėl taip greit spaudžiamas mygtukas „delite“ ir jis nurašomas į PP atmatas, desperatiškai ieškant vis kito?.. Liūdnai konstatuoju, kad internetiniams infantilams net mano geriausi patarimai nepadės. Deja.
– Apie ką liūdi? – paklausė mano vyras, nepastebimai atsidūręs man už nugaros, kai dėliojau šio rašinio paskutines mintis. Tikriausiai garsiai pasakiau kokią mintį. Piktai dėbtelėjusi į jį paklausiau, ar jis pats kartais neužsukąs į pažinčių portalus, nes, neduok Dieve, reaguočiau taip, lyg jis būtų man neištikimas. Nusijuokęs mano vyras išpyškino: „Pažinčių portalai? Pirmą kartą girdžiu!“
Kaip ten bebūtų, džiaugiuosi, kad jis mane kažkada „pakabino“ draugų vakarėlyje.
