„Prisipažinsiu: esu nuodėminga kalė! Susižavėjau dukros vaikinu, nors jis man į sūnus tinka. Ačiū Dievui, kad jiedu dar nevedę. Na, gerai, viskas prasidėjo visai atsitiktinai ir ne be to jaunuolio iniciatyvos. Pas mus Skandinavijoje, nesvarbu Švedijoje, Norvegijoje ar Danijoje, ar Suomijoje, saunoje vyrai ir moterys sėdi nuogi kartu. Taip ir mes – dukra, aš ir jos vaikinas – sėdėjome trise. Dukrai tapo karšta, ji išėjo ir mes likome dviese. Per garus pajutau jo žvilgsnį – skenuojantį mano kūną. Ne šiaip trumpam užmetė akį, bet tiesmukai jis mane nužiūrinėjo be jokios gėdos. „Vaikine, tau tik dvidešimt du metai, man keturiasdešimt septyni, ar ne per įžūliai žvalgaisi?“, – dingtelėjo mintis.
Bet pradžioje – kas tie mes, Skandinavijoje? Ogi lietuviai išeiviai, jau gerą dešimt metų ten gyvenantys, susipažinę su tradicijomis, kultūra, taip pat ir su nerašytu saunos etiketu. Taisyklė pirma – nesistebeiliji, nenužiūrinėji vyro ar moters, na, nebent esi ligoniukas ir tik tam reikalui užėjai. Bet pirtinantis su draugais, kaimynais ar bendradarbiais, kai vyksta socialinis bendravimas, priekabiai ar gašliai nužiūrinėti vienas kitą – tabu. Negalima. Nepadoru. Lietuvių ir skandinavų požiūris į vyro ir moters santykius skiriasi kaip diena ir naktis, todėl daug kas patiria šoką dėl skirtingų elgesio modelių. Pavyzdžiui, įstatymu įtvirtintas šūkis „Ne yra ne!“, o seksualinis priekabiavimas žodžiais, žvilgsniais (jau nekalbant apie rankų prisilietimą) yra griežtai baudžiamas.
Todėl kai dukros vaikinas saunoje ėmė mane apžiūrinėti, pasijutau tikrai nemaloniai, galiausiai supykau ir išėjau palikusi jį vieną. Tačiau tą vakarą ir kitą dieną vis pagaudavau save galvojančią apie šį įvykį. Turiu prisipažinti, kad kuo ilgiau galvojau, tuo stipriau užvaldydavo jaudulys, tuo labiau brovėsi mintys, kurios tikrai nebuvo nekaltos. Galiausiai atsisėdau rimtam pokalbiui su savimi, juk esu subrendusi moteris, negaliu blaškytis kaip piemenė. Atvirai paklausiau savęs: ei, brangioji, kas vyksta, kodėl pradedu stipriau alsuoti prisiminusi jo žvilgsnius? Nagi, prisipažink, sau tiesiai šviesiai, moterie, kad norėtum to jaunuolio. Net kulnai užkaista apie tai galvojant.
Konstatavusi faktą, kad pajudėjo nuosavas stogas (kurį maniau kontroliuojanti 100 proc.), tuojau nutraukiau savo minčių eigą elementariu pastebėjimu: „Vaikinas yra mano dukros draugas, meilužis, todėl tuo viskas ir pasakyta. Niekuomet neisiu prieš savo nuosavą dukrą!“.
Tačiau ir naktį mintys nepaliko ramybėje. Esu jau metus išsiskyrusi ir tiek pat laiko neturėjau intymių santykių, todėl nurašiau savo išprotėjimą sekso stokai. Pasakiau sau, kad laikas pradėti susitikinėti su man rodančiu dėmesį vyriškiu – bendradarbiu. Mano metų vyras, patrauklus, turintis vasarnamį ir jachtą – žodžiu, su visais pliusais, kaip ir pridera tikram skandinavui. (Nenoriu rašyti, kurioje šalyje gyvenu). Jis sugeba neįkyriai, neperžengdamas padorumo ribų karts nuo karto man parodyti simpatiją ir dabar tereikėjo uždegti jam žalią šviesą. Nuteikinėjau save, kad būtent taip ir padarysiu – suteiksiu tam vikingui viltį.
Vis tik mintys apie dukros draugą tiesiog apniko mane – būtent jį, šitą įžūlų eržiliuką, įsivaizdavau pasisodinantį mane ant stalo...Na, o vikingas, deja, atrodė daugiau tinkamas pasiplaukiojimui jachta ir hotdogų grilinimui. Praradusi ramybę ir jausdama gėdą dėl minčių eigos, puoliau ieškoti pagalbos judėjo krikščioniškoje moralėje, katalikybėje, nes esu katalikė. Skandinavijoje, kaip žinia, vyrauja protestantizmas ir ten žmonės apskritai nepasižymi religingumu, bet man tai buvo ne motais. Tikėjimas Dievo pagalba man buvo it šiaudas, kurio dar galėjau griebtis. Nes tikrai pati jaučiausi lyg Kristus dykumoje, kurį velnias bandė sugundyti šokti nuo kalno į prarają. Meldžiausi su viltimi atsikratyti nuodėmingų minčių ir atgauti dvasios ramybę.
Kasdienės maldos, darbas, buities rutina – viskas tikrai veikė ir po truputį erotinė įtampa atlėgo. Kaip įmanydama stengiausi užimti galvą kažkuo kitu – net ausinukus dabar nešiojau nuolat, kad galvoje be perstojo skambėtų muzika. O dar visai neseniai dukrai bumbėjau, kad negaliu pernešti zombių gatvėje – taip vadinau jaunimą vaikštantį mieste su ausinukais.
Bet vos pamačiusi dukros vaikiną pasigailėjau dėl savo „gerumo“. Širdis suvirpėjo taip, kad net kvapą užėmė, o per nugarą žemyn, link blauzdų perbėgo virpuliukai. Užteko sekundės, kad, žvilgtelėjusi į vaikiną, suprasčiau, kad jam patinku, maža to – jis manęs geidžia. Nubėgau prie krano, nusiprausiau veidą šaltu vandeniu. Reikėjo nežemiškų pastangų vaidinti geros mamos spektaklį, kad nesukelčiau mano mylimai dukrai nerimo ar kokių nors įtarimų dėl keisto mano elgesio. Šį egzaminą lyg ir laikiau neblogai, nors buvo nežmoniškai sunku – geismas, kurį bandžiau slopinti, vis tik teikė beribį džiaugsmą ir jį nuslėpti buvo neįmanoma. Dukra – man ne konkurentė, jutau tai visa savo esybe.
Savaitgalis pas mane be saunos neįsivaizduojamas. Kaip visada jaunuoliai sumąstė pasikaitinti. Aš ten nė kojos nekelsiu – iš karto nusprendžiau, savaime suprantama. Padėjau jiems paruošti užkandžius ir, padavusi švarius rankšluosčius, pasišalinau į savo kambarėlį palėpėje. Neketinau išlįsti iki ryto – o ko man ten landžioti, žaisti su ugnimi, niekur tai neveda. Esu juk protinga motina. Tai liks visada tik pasąmonės lygyje; niekur ir niekada neperkelsiu to į savo logikos ir šviesos lauką. Naktį intensyviai sapnavau: jis atgaivina mane ir prikelia gyvenimui. Jo rankos patraukė į šoną mano kelnaites. Drabužiai – liemenukas ir šilkinis peniuaras, kuriuos kaip apsaugančius šarvus užsivilkau prieš atsiguldama, nepadėjo – jis nesivargino nurenginėti. Pirštais kaip mat atidaręs paradines duris, įėjo pro ten kaip karalius. Norėjau dar ir dar kartą, verkiau dėkingumo ašaromis, inkščiau ir drebėjau kaip šunytis gavęs ilgai laukto maisto… Atbudusi lengviau atsikvėpiau, juk sapnavau.
Ryte jie susiruošė išvažiuoti. Atsisveikinau su dukra ir jos vaikinu ramia sąžine – egzaminą išlaikiau. Na tai kas, kad naktį žliumbiau į pagalvę – didžiavausi nugalėjusi save ir savo kūno šauksmą. Likusi viena juokiausi pati iš savęs – pamanyk, dėl sekso stygiaus tapau nimfomane. Maniau, kad pergalė mano rankose. Žinojau, darysiu viską, kad daugiau jo nepamatyčiau. Bet viskas klostėsi kaip pagreitintame filme. Jiems išvažiavus, vakare, įkaitinau sauną, norėjau karščiu išsivalyti. Staiga suskambo telefonas. Skambino dukros vaikinas. Pranešė, kad atvažiuoja, nes pamiršo piniginę su asmens dokumentais, nurodė kur. Patikrinau, taip, piniginė ten buvo. Man nieko nebeliko, kaip leisti jam atvažiuoti. Pasakiau jaunuoliui, kad būsiu užimta, negalėsiu su juo bendrauti, tegul pats pasiima piniginę ir neišlydėtas išvažiuoja.
Buvau jau visa sukaitusi, kai įėjo vaikinas apsijuosęs tik rankšluoščiu. Galėjau išbėgti, bet kažkokia nežemiška jėga neleido net pajudėt – laukiau jo žinodama viską iš anksto, nes dar praėjusią naktį viską regėjau sapne. Vaikinas priėjo prie manęs ir prigludo savo dar vėsiu kūnu; lėtai, žiūrėdamas į akis, įsisiurbė į mano lūpas. Pavirtau visiškai bevale būtybe, glaudžiausi prie jo trokšdama jo rankų, atrakinančių visas mano kūno spynas ir atveriančių užrūdijusius užkaborius. Prakaitas liejosi upeliais, o mes kaitome vis smarkiau, kelio atgal nebebuvo. Taip, pagaliau, troškau to visa siela! Mūsų rankos kaip ir liežuviai pynėsi aplink vienas kitą. Jis įsiveržė į mane liežuviu... Aš svaigau visiškai atsidavusi geismui… Jis buvo visur, tai už nugaros, tai iš priekio, tai apačioje, ta viršuje.. O gal aš ėmiausi iniciatyvos… Jau nebegalėjau suprasti... Tapome tiesiog vienu ir šauksmas liejosi, ir šokome neiškentę kaitros į ežero gilumą, ir vėl į sauną…
Ryte atbudau, bet jo šalia jau nebebuvo. Vakare paskambino dukra, pasakė, kad su vaikinu važiuoja dviems savaitėms į užsienį. „Vargšė mano mergaitė“ – pagalvojau, o kaltės jausmas ir gėda it peiliu pjaustė kūną. „Papasakok viską savo dukrai, taip išgelbėsi ją nuo netinkamo jai vaikino ir galimų klaidingų vedybų“ – rėkė vidinis balsas. Nepadariau to, išsigandau, kad galiu nužudyti savo vienintelį vaiką… Jie išvažiavo, o aš suskubau ieškoti pagalbos. Esu aklagatvyje, o dar taip neseniai jaučiausi karaliene. Patarkite, ką daryti, kaip man elgtis, maldauju, nes, rodos, išeisiu iš proto.“ – baigė savo laišką man moteris.
Tad ką jai patarti? Nuraminti, kad istorijų apie uošvienę ar uošvį įsimylėjusį savo vaiko antrą pusę yra kiek nori? Ar pasakyti jai tiesiai šviesiai, kad jos elgesys amoralus? Šlykštus. Nepateisinamas. Juk turėjo apsaugoti savo vaiką nuo netinkamų santykių – pati pirmoji perspėti ją dėl nepadoraus jos draugo elgesio. Tiesa, moteris jau atsigulė su dukros draugu, tai tiesa jos dukrą galimai psichologiškai suluošintų visam gyvenimui. Šioje vietoje net neturiu teisės patarti moteriai pasakyti dukrai tiesą...
Šiaip moksliniuose straipsniuose yra aprašytas net toks reiškinys, kaip šešuro sanguliavimas su nuosavo sūnaus žmona. Kažkada jis buvo plačiai paplitęs daugelio Europos šalių kaimuose, kai jauni vyrai turėdavo ilgam palikti namus atlikti karines prievoles. Vienišą jauną gyvanašlę mielai imdavosi globoti „šeimos galva“ – jos vyro tėvas, kurio parama neretai peraugdavo į seksualinius santykius. Neretai pasitaikydavo, kad po kelių metų, sugrįžęs į namus, sūnus rasdavo pagausėjusią šeimą. Dėl to būta ir nesantaikos, ir didelių tragedijų, kai kurie atvejai yra aprašyti išlikusiuose dokumentuose, net teismų bylose.
Moralės normos nepasikeitė, mūsų vakarietiškoje civilizacijoje tokie dalykai nepateisinami. Taip, jie vyksta, mano papasakota istorija reali, bet tokie įvykiai yra smerkiami, nes visada sukelia skausmą ir disharmoniją. Plačioji visuomenė taip pat reaguoja visada neigiamai. Žinoma, seksas tarp vyresnio ir jaunesnio nėra joks nusikaltimas, bet uošvienei gvieštis nuosavos dukros vyrą – čia jau neatleistinas įžūlumas. Lygiai tas pats ir su šešuro noru paturėti savo sūnų moteris. Dugnas. Daugiau komentarų nereikia.
Taigi:
• patekus į panašią situaciją, kai tave vilioja vaiko antra pusė, būtina reaguoti kategoriškai neigiamai ir tai parodyti.
• papasakokite savo dukrai ar sūnui apie jo draugo/draugės nederamą elgesį. Nuslėpdami tiesą jūs darote bloga savo vaikui. Jeigu jumis nepatikės, būsite apkaltinti pavydu, noru sugriauti santykius. Juk meilė, aistra – apakina. Pakartosiu: tiesą galite pasakyti pačiai ar pačiam neturėjus seksualinių santykių su dukros ar sūnaus antra puse.
• ar galite įsivaizduoti jūsų dukros gyvenimą su vyru, su kuriuo jūs pati turėjote seksualinius santykius? Jų nenutraukus, jie niekada nesibaigs, galiu garantuoti.
• Jeigu jūsų dukros ar sūnaus draugas/draugė jumyse sukėlė erotinį susidomėjimą, nedelsdami kreipkitės pagalbos į specialistą – psichologą, seksologą ar psichiatrą. Jie padės jūsų galvoje padaryti nors laikiną tvarką, taigi, nors laikinai būsite išgelbėtas nuo tragedijos.
• būtina rinktis tarp savo gašlumo patenkinimo ir vaiko gerovės. Norinčių pasitenkinti be jokio vargo ir sąžinės graužaties „po to“ kiek nori. Svarbiausia – tavo vaikų gerovė.
• neretai jaunesnio vyro ar moters seksualinis dėmesys dvigubai vyresniam nėra joks tavęs pripažinimas, patvirtinimas esa „aš dar nepasenau, dar esu jaunas/jauna, dar sugebu patraukti dėmesį“. Tokių santykių tikslas – manipuliuoti seksu visą savo aplinką. Yra nesveikai savanaudžių vyrų ir moterų, todėl bėkite kuo toliau nuo jų, neįsileiskite į šeimą, antraip gyvenimas pavirs pragaru visiems išskyrus tam, kuris manipuliuoja.
Šeštadienio rytą, po pusryčių vaikams išėjus į būrelius ir pas draugus, susėdome su vyru į sofą. Padaviau jam savo tekstą. Jis įdėmiai jį perskaitė. Ilgai tylėjo. Atsikėlė, išėjo, grįžo po pusvalandžio. Pasakė, kad užkaitino sauną ir nusišypsojo. Paklausiau apsimestinai piktai, ką jis mano apie tos moters pasakojimą. Jis atsakė, kad į visus klausimus sekso tema atsakys saunoje. Pasakiau, kad visi vyrai vienodi ir nekantriai paklausiau, ar sauna dar neįkaito…
